Visos 27 Bendrijos narės pageidauja, kad ES skaitmeninis COVID pažymėjimas, kurį nuo liepos 1-osios galėtų įgyti bloko šalių piliečiai ir gyventojai, padėtų atsisakyti dėl pandemijos įvestų europiečių branginamos judėjimo laisvės suvaržymų.
ES tikisi, kad drauge su atskiru planu įsileisti visiškai paskiepytus keliautojus iš trečiųjų šalių šis pažymėjimas padės svarbiai bloko turizmo industrijai kompensuoti dalį nuo pandemijos pradžios patirtų nuostolių.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) pabrėžė, kad ES darė „pastovią pažangą dėl vakcinavimo“, todėl galima vėl leisti keliauti.
Pasak jos, 46 proc. suaugusių ES gyventojų jau yra gavę bent vieną skiepo nuo COVID-19 dozę. Socialiniame tinkle „Twitter“ U. von der Leyen taip pat parašė, kad iki šio mėnesio pabaigos blokas bus gavęs 300 mln. vakcinų dozių. Tikslas yra iki liepos pabaigos visiškai paskiepyti 75 proc. suaugusiųjų.
Praėjusią savaitę su Europos Parlamentu pasiektas susitarimas dėl ES įstatymų skaitmeniniam COVID pažymėjimui „yra svarbus tokioms turistinėms šalims kaip Austrija, nes daug mūsų darbo vietų priklauso nuo turizmo“, vykdamas į viršūnių susitikimą sakė Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas.
Graikijos, Ispanijos ir Kroatijos, kurių ekonomikos labai priklauso nuo turistų išlaidų, lyderiai taip pat buvo nusiteikę entuziastingai.
Visos šios šalys pernai išgyveno labai prastą vasaros sezoną ir jau pradeda vėl priimti užsienio keliautojus, nepaisydamos Briuselio prašymo koordinuoti veiksmus ES lygiu.
Patikrinamas QR kodas
Liuksemburgo ministras pirmininkas Xavier Bettelis (Ksavjė Betelis) pažymėjo, kad visoje ES galiojantis skaitmeninis pažymėjimas, apimantis nuskaitomą ir skaitmeniniu parašu apsaugotą QR kodą, užkirs kelią klastoti įvairaus formato skiepų pažymėjimus, dažnai išduodamus PDF dokumentų pavidalu.
„QR kodas bus saugesnis už tai, ką turime [dabar]. Žinome, kad [dokumentai] PDF [formatu] labai dažnai kopijuojami, yra net svetainių, kur galima rasti suklastotų PDF dokumentų“, – sakė jis.
COVID pažymėjimas parodys jį turinčio asmens paskiepijimą arba imunitetą, įgytą persirgus COVID-19, arba COVID-19 testo rezultatą.
Turėdami galvoje, kad ES per ateinančius dvejus metus gaus iki 4,4 mlrd. vakcinų dozių – daug daugiau nei reikia bloko 450 mln. gyventojų – lyderiai palaikė penktadienį per Didžiojo dvidešimtuko (G-20) susitikimą Romoje duotą pažadą iki šių metų pabaigos paaukoti 100 mln. skiepų dozių skurdesnėms šalims.
Danija ir Švedija per susitikimą pažadėjo po 3 mln. dozių iš savo atsargų.
Airijos ministras pirmininkas Michealas Martinas sakė, kad Europos Komisija daro „labai gerą pažangą kalbant apie Europos Sąjungos gamybos pajėgumų stiprinimą“ vakcinų gamybai ir platinimui „ne tik Europoje, bet ir pasaulyje“.
ES lyderių antradienio susitikime Briuselyje taip pat buvo ieškoma būdų, kaip pasidalyti kovos su klimato kaita našta ir pasiekti tikslą iki šio dešimtmečio pabaigos taršą anglies junginiais sumažinti 55 procentais.
Pirmąją viršūnių susitikimo dieną – pirmadienį – temdė Baltarusijos klausimas. Sekmadienį šioje šalyje, esančioje prie rytinių ES sienų, buvo priverstinai nutupdytas „Ryanair“ keleivinis lėktuvas, siekiant areštuoti juo skridusį opozicijos žurnalistą bei jo draugę.
ES lyderiai vieningai pasmerkė incidentą, ėmėsi veiksmų Baltarusijai iš Europos oro erdvės pašalinti ir pažadėjo paskelbti naujų sankcijų Minskui.
