Pirmadienį ES užsienio reikalų ministrams patvirtinus sankcijas 78 fiziniams asmenims ir 8 įmonėms tai reiškia, kad šių asmenų ir subjektų turtas įšaldomas, juos finansuoti draudžiama ES piliečiams ir įmonėms. Be to, sankcijas užsitraukę fiziniai asmenys negali įvažiuoti ar kirsti ES teritorijos.
O vieniems turtingiausių ir įtakingiausių Baltarusijos verslininkų A. Aleksinui ir A.Zaicevui, iki šiol išvengusių ES sankcijų, ketvirtasis sankcijų paketas kirto dvigubai – į juodąjį sąrašą buvo įtraukti ir jie patys, ir jų valdomi verslai.
-
Sankcijos Baltarusijai ir ne tik: kokios jos turi būti, kad ką nors pakeistų?
-
Analitikai apie ES sankcijas Baltarusijai: režimo nenuvers, bet jo išlaikymo kaštai išaugs
-
G.Landsbergis: sankcijos Baltarusijos trąšų sektoriui bus įvedamos etapais
-
Tarp naujų ES sankcijų taikinių – Baltarusijos ministrai, A.Lukašenkos sūnus ir marti
-
JAV, JK ir Kanada įvedė su ES suderintas sankcijas dešimtims Baltarusijos pareigūnų
-
J.Borrellis: ES gali parengti penktą sankcijų Baltarusijai paketą
Beje, šie verslininkai 2012 metais įsteigė įmones ir Lietuvoje. Kodėl?
Kas šie vieni turtingiausių Baltarusijos verslininkų?
Bet pirmiausia pasidomėkime, kas šie verslininkai, dar vadinami A.Lukašenkos piniginėmis.
Baltarusijoje gyvenę žmonės pastebi, kad tiek A.Aleksinas, tiek A.Zaicevas oficialiai viešumoje nesirodydavo, į televizijos ekranus nelįsdavo – apie juos visuomenė daugiau išgirsdavo tik kilus kokiems nors skandalams.
A.Aleksinas priskiriamas vidiniam A.Lukašenkos ratui. Jis su šeima valdo naftos, tabako, prekybos, finansų, transporto ir logistikos verslo imperiją, kurios plėtros stabdyti nežada. Kovą skelbta, kad A.Aleksinas už 50 mln. Baltarusijos rublių (beveik 16 mln. eurų) perka banką „Idea Bank“.
A.Aleksinas kartu su Mikalajumi Varabejumi ir A.Zaicevu valdo įmonę „Bremino Group“, kuri pirmadienį taip pat pateko į ES juodąjį sąrašą. Visi šie trys verslininkai vadinami vienais įtakingiausių Baltarusijoje, o jų verslai sulaukia išskirtinių valdžios privilegijų.
Pavyzdžiui, „Bremino Group“ sulaukė valstybės pagalbos plėtoti „Bremino-Orša“ laisvąją ekonominę zoną, per kurią bendrovė užsiima „sankcionuojamų prekių“ (kurioms Rusija taiko sankcijas kaip atsaką į Vakarų apribojimus) patekimu į Rusijos rinką per Baltarusiją. Tikėtina, kad tai – didelis nelegalių pajamų režimui šaltinis.
Pastaraisiais metais A.Aleksinas iš Baltarusijos režimo gavo ir išskirtinių privilegijų tabako gaminių prekybai. Pavyzdžiui, jo šeimos valdomai įmonei „Energo-Oil“ 2018 metais suteiktos išskirtinės teisės importuoti tabako produktus. Taip pačiais metais minėtai bendrovei suteiktos išskirtinės teisės vienintelei šalyje valdyti privatų tabako gaminių kioskų tinklą, žinomą „Tabakerka“ vardu.
Tiesa, A.Aleksinas galimoms sankcijoms ruošėsi – Baltarusijos žiniasklaidos naviny.media duomenimis, neseniai įmonės „Energo Oil“ ir „Belneftegaz“, kurios buvo registruotos jo ir žmonos Inos vardu, perrašytos sūnums.
Kaip teigiama ES sankcijas numatančiame dokumente, šį verslininką sieja artimi ryšiai tiek su A.Lukašenka, tiek su jo vyriausiu sūnumi, ankstesniu nacionalinio saugumo patarėju Viktaru Lukašenka – abu aktyviai įsitraukę į Baltarusijos baikerių judėjimą. A.Aleksinas taip pat turi nuosavybės kaime „Alexandria 2“, kurią pamėgęs A.Lukašenka ir kuri žinoma kaip prezidentinė rezidencija.
A.Zaicevas – Baltarusijos oligarchas, valdantis ir futbolo klubą
Kitas ES kirčio sulaukęs Baltarusijos oligarchas ir A.Aleksino verslo partneris – A.Zaicevas (A.Zaitsau), buvęs A.Lukašenkos sūnaus Viktaro asistentas. Pažintis su Lukašenkų šeima A.Zaitsau atneša pelningas verslo sutartis.
Jam priklauso įmonė „Sohra Group“, turinti teisę eksportuoti valstybei priklausančius produktus, tokius kaip traktoriai, sunkvežimiai į Afrikos ir Artimųjų Rytų šalis. Ir šiai įmonei pirmadienį pritaikytos ES sankcijos.
Baltarusijos oligarchas investavęs ir į NT, ypač Jungtiniuose Arabų Emyratuose, valdo futbolo klubą „Brest Dinamo“.
2012 metais susidomėjo Lietuva
A.Aleksinas ir A.Zaicevas verslą vystė ne tik Baltarusijoje, bet ir Baltijos šalyse. Latvijoje A.Aleksino šeima valdo nemažą verslą, kurį oligarchas oficialiai perleidęs sūnums.
Kaip rašo Euroradio.fm, šių metų sausį A.Aleksino sūnus Dzmitrijus Aleksinas Latvijoje buvo savininkas biokuro kompanijos „Mamas D“ ir alaus varyklos „Latgales Alus D“.
2012 metais A.Aleksinas ir A.Zaicevas įkėlė koją ir į Lietuvą – abu verslo partneriai įkūrė atskiras įmones Lietuvoje. Šiuo metu šios bendrovės veiklos beveik nevykdo – sužinoti daugiau apie įsikūrimo tikslą ar vykdomą veiklą nepavyko ir paskambinus nurodytais įmonių telefonais.
A.Aleksinui įsikurti mūsų šalyje talkino teisės, mokesčių, verslo konsultavimo įmonė „Lewben“, kurios pavadinimas ne kartą sušmėžavo ofšorų skandaluose. 2012 rugpjūčio 27 dieną įregistruotos „Lexie Ventures“ direktoriaus pareigas 2012–2016 metais ėjo Justinas Klimašauskas – vienas iš „Lewben“ valdybos narių.
Registrų centre pateiktoje ataskaitoje nurodoma, kad ši įmonė užsiima konsultacine, verslo ir kito valdymo veikla ir nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimu. 2020 metais šioje įmonėje nedirbo nė vienas darbuotojas, ji negavo jokių pajamų.
Registrų centre šiuo metu įmonės akcininkais nurodomas A.Aleksinas ir buvęs „Lewben“ darbuotojas Marius Giržadas, o įmonės direktorės pareigas nuo 2016 metų eina Indrė Giržadienė. Tiesa, paskambinus Rekvizitai.lt skelbiamu įmonės telefonu papuolėme į „Lewben“ kontorą. Kitas prie įmonės kontaktų parašytas mobilusis telefonas priklausė Virginijui Girniui, taip pat anksčiau sietam su „Lewben“ grupe. Nurodytu telefonu atsiliepęs V.Girnius tvirtino nieko bendro su „Lexie Ventures“ nebeturintis, tačiau kokie santykiai jį siejo su bendrove, komentuoti atsisakė.
„Aš jau seniai su ta įmone nieko bendro neturiu – mažiausiai 2–3 metus“, – sakė V.Girnius. O paklaustas, ką bendro turėjo su šia įmone anksčiau, atšovė: „O čia jau ne jūsų reikalas.“
15min kreipėsi komentaro ir į „Lewben“ įmonę. Bendrovės ryšių su visuomene vadovė Indrė Tubinienė tvirtino, kad įmonė neturi tarp savo klientų tokių, kuriems būtų taikomos sankcijos.
„Pirmiausia norime atsakyti, kad neturėjome, neturime ir nesirengiame turėti klientų, kuriems buvo ar yra pritaikytos ES ar JAV sankcijos. Taip pat nematome galimybės, kad bent vienam mūsų klientui tokios sankcijos galėtų būti pritaikytos“, – teigė I.Tubinienė.
Ji pridūrė, kad įmonė yra saistoma konfidencialumo susitarimais su savo klientais, o visa informacija apie klientus yra atskleidžiama tik tam įgaliojimus turinčioms rinkos reguliavimo bei teisėsaugos institucijoms.
„Pažymėtina, kad taip pat įgyvendinant tarptautinių sankcijų režimo reikalavimus, kiekvienas klientas ir su juo susiję asmenys yra patikrinami dėl galimos atitikties Europos Sąjungos ir Jungtinių Tautų sankcijų sąrašams, įsitikinama, kad klientas, fizinis ar juridinis asmuo (jo atstovas, galutiniai naudos gavėjai ir kt.) nėra traktuotini kaip politiškai pažeidžiami/ paveikiami asmenys, jų artimieji šeimos nariai ir (ar) artimieji pagalbininkai.
Taip pat, noriu informuoti, kad „Lewben“ yra priėmusi strateginį sprendimą neteikti paslaugų su nedemokratiškais režimais susijusiems fiziniams ir juridiniams asmenimis, net jei tokia veikla formaliai atitiktų reguliavimo kriterijus“, – komentavo I.Tubinienė.
Vadovai nepasiekiami
Tais pačiais metais, 2012-ųjų pabaigoje, Lietuvoje verslą nutarė pradėti ir A.Aleksino bendražygis A.Zaicevas, įkūręs mūsų šalyje įmonę „Sohra“ – tokiu pat pavadinimu kaip bendrovė, kurią valdo Baltarusijoje ir kuriai pirmadienį pritaikytos ES sankcijos.
Įmonės vadovės pareigas eina Baltarusijos pilietė Tatjana Mackevič, o paskambinus nurodytu įmonės telefonu atsiliepė 2013–2019 metais vadovo pareigas ėjęs Marijanas Voiničius, fizinio nemokumo administratorius.
„Aš nieko bendro neturiu su ta įmone. Kodėl nurodyti mano kontaktai? Kai rasite esamą vadovą, pasakykite, kad išbrauktų, nebedirbu jau apie trejus metus su šia įmone. Nieko nekomentuosiu. Viso gero“, – išsamiau pakomentuoti apie įmonės veiklą nesutiko M.Voiničius.
Registrų centrui pateiktoje finansinėje ataskaitoje nurodyta, kad įmonė užsiima didmenine prekyba, logistikos paslaugomis, tarptautiniais pervežimais.
„Sodros“ duomenimis, šiuo metu įmonėje dirba vienas darbuotojas, Registrų centre pateiktoje ataskaitoje matyti, kad 2019 metais įmonė uždirbo 224 tūkst. eurų pajamų.
Tiesa, oficialiai A.Zaicevas nebėra „Sohra“ akcininku. Registrų centre esančių ataskaitų duomenimis, įmonės valdymą 2017 metais perėmė Kipro bendrovė „Litenburgo Investments Limited“. Tačiau išsamų tyrimą apie A.Aleksino ir A.Zaicevo verslus Lietuvoje atlikęs tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ kartu su Baltarusijos nepriklausoma „Belsat“ televizija nurodė, kad „Litenburgo Investments“ dabar valdo pats A.Zaicevas.
Viliojo leidimas laikinai gyventi Lietuvoje?
Kodėl A.Lukašenkos kišenėmis vadinamiems verslininkams prireikė steigti verslus Lietuvoje? Mokesčių ekspertai svarsto, kad labiausia tikėtini motyvai – siekis gauti leidimą gyventi Lietuvoje.
„Labiausiai tikėtina priežastis, kodėl įsteigtos įmonės, kurios ypatingos veiklos nevykdo, – dėl migracijos taisyklių, nes įmonių vadovams supaprastintos taisyklės gauti leidimą gyventi šalyje. Paprastai šnekant, tai greičiausias būdas nesunkiai gauti Šengeno vizą ir laisvai keliauti po Šengeno erdvę“, – 15min komentavo mokesčių ekspertas Kęstutis Lisauskas.
Advokatų kontoros „Sorainen“ advokatė Agnietė Venckienė pritarė, kad iki 2014 metų lapkričio 1 d. užsieniečiams buvo ganėtinai paprasta gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje įsteigus įmonę ar ją įsigijus.
„Užteko to, kad užsienietis turėjo lietuviškos įmonės akcijų, kurių nominali vertė buvo ne mažiau kaip 50 000 litų. Nebuvo jokių ypatingų reikalavimų tokiai įmonei ar jos veiklai – ji galėjo būti ką tik įsteigta, turėti mažai darbuotojų, migracijos institucijoms nereikėjo pateikti jokių dokumentų, įrodančių tokios įmonės realią komercinę veiklą“, – 15min komentavo A.Venckienė.
Pasak jos, tokiu reguliavimu būdavo naudojamasi ir nesąžiningai, pvz., įsteigiant fiktyvias įmones, kurios nevykdydavo jokios veiklos, vien tam, kad užsienietis gautų leidimą gyventi Lietuvoje ir galėtų laisvai keliauti Šengeno zonoje.
Migracijos departamentas 15min patvirtino, kad 2012 metais pagal Įstatymo nuostatas užsieniečiui, norinčiam gauti ar pasikeisti leidimą laikinai gyventi (LLG) teisėtos veiklos pagrindu, pakako būti Lietuvoje įregistruotos įmonės savininku arba bendraturčiu. Vienintelė sąlyga, kad turimo įmonės įstatinio kapitalo dalies nominalioji vertė turėjo sudaryti ne mažiau kaip 50 tūkstančių litų.
„Įstatyme leidimo laikinai gyventi išdavimas ar keitimas teisėtos veiklos pagrindu nebuvo siejamas su darbo vietų kūrimu, veiklos vykdymu ar investavimu. Be to, įstatyme nebuvo numatyta galimybė atsisakyti išduoti ar pakeisti LLG užsieniečiams, deklaruojantiems tariamą teisėtą veiklą“, – teigiama Migracijos departamento atsakyme.
Įdomu, kad 2012 metais registruotos A.Aleksino įmonės „Lexie Ventures“ įstatinis kapitalas siekė lygiai 50 tūkst. litų. Tiek, kiek reikėjo, kad galėtum gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.
Tuo tarpu A.Zaicevo įsteigtos bendrovės „Sohra“ įstatinis kapitalas numatytos ribos nesiekė – jis buvo 10 tūkst. litų.
15min taip pat pasiteiravo Migracijos departamento, ar A.Aleksinas ir A.Zaicevas buvo gavę leidimus laikinai gyventi Lietuvoje ir kiek jie galiojo. Migracijos departamento atstovė Loreta Tumalavičienė iš pradžių pasitikslino minėtų asmenų gimimo datas, tačiau jau netrukus iš departamento atskriejo atsakymas, kad informacija nebus suteikta dėl asmens duomenų apsaugos reikalavimų.
Nusistebėjus, kodėl Migracijos departamentas prašė papildomų duomenų, leidžiančių identifikuoti asmenis, jei iš anksto žinojo, kad informacijos nesuteiks, L.Tumalavičienė neslėpė, kad „buvo smalsu“. Tad savo smalsumą patenkino Muitinės departamento darbuotojai, bet ne visuomenė, kuriai sužinoti, ar ES sankcionuoti asmenys kūrė bendroves Lietuvoje, kad gautų leidimą čia gyventi, teisė nesuteikta.
Beje, išsamų tyrimą apie A.Aleksino ir A.Zaicevo verslus Lietuvoje atlikęs tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ kartu su Baltarusijos nepriklausoma „Belsat“ televizija išsiaiškino, kad 2013 m. rugsėjį A.Aleksinui priklausanti bendrovė nusipirko butą sostinės Šermukšnių gatvėje, kuriame netrukus įregistruotos dvi įmonės – „Paralama“ ir „Corami“. Per porą metų šios dvi įmonės, oficialiai besivertusios automobilių dalių prekyba, sugebėjo sugeneruoti įspūdingas pajamas – apie 42 mln. eurų.
Landa uždaryta
Nuo 2014 metų lapkritį įsigaliojusios įstatymo pataisos bandė užkirsti kelią verslus Lietuvoje iš trečiųjų šalių įsteigusiems asmenims piktnaudžiauti leidimo laikinai gyventi gavimu.
Įstatymu buvo numatyta papildomų sąlygų, kokiais atvejais užsieniečiui verslininkui gali būti išduodamas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, o dar labiau gavėjų ratas susiaurintas 2017 metais.
„Nuo 2014 m. lapkričio 1 d. teisinis reguliavimas smarkiai pasikeitė. Nuo tada norint gauti arba pratęsti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje verslo pagrindu, nepakako vien įsteigti Lietuvoje įmonę ir padaryti tam tikro dydžio investicijas. Atsirado papildomi reikalavimai, pvz., iki kreipiantis dėl leidimo gyventi išdavimo įmonė turėjo vykdyti realią veiklą bent 6 mėnesius, turėti nustatyto dydžio nuosavą kapitalą, tam tikrą darbuotojų skaičių ir pan“, – komentavo A.Venckienė.
Migracijos departamentas vardija, kad į leidimą laikinai gyventi Lietuvoje šiuo metu gali pretenduoti užsieniečiai ne tik, turintys įmones, kurios ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvoje, bet ir atitinkantys kitas sąlygas.
Pavyzdžiui, įmonėje visą darbo laiką turi dirbti Lietuvos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius.
Pakilo ir įmonės įstatinio kapitalo kartelė – įsigaliojo reikalavimas, kad nuosavo kapitalo vertė sudarytų ne mažiau kaip 28 tūkst. eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 tūkst. eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas. Užsienietis taip pat turi būti šios įmonės vadovas arba akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
Be to, išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi Lietuvoje, neatitinka tikrovės arba yra rimtas pagrindas manyti, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi.
A.Venckienė papildė, kad praktikoje kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo arba pratęsimo verslo pagrindu, užsienietis turi pateikti migracijos institucijoms dokumentus, patvirtinančius, kad įmonė atitinka keliamus reikalavimus ir vykdo realią komercinę veiklą. Pavyzdžiui, pateikiamos sutartys su verslo partneriais, finansinės ataskaitos, mokesčių deklaracijos, darbo sutartys, banko sąskaitų išrašai ir pan.
„Praktikoje matome, kad migracijos institucijos šiuos dokumentus vertina gan griežtai, tad fiktyvių įmonių steigimas migracijos tikslais turėjo smarkiai sumažėti. Yra nemažai atvejų, kai migracijos institucijos nusprendžia atsisakyti išduoti leidimą gyventi arba panaikinti jau išduotus leidimus būtent tuo pagrindu, kad įmonė yra fiktyvi ir Lietuvoje nevykdo realios komercinės veiklos. Dėl to teismus buvo pasiekę nemažai bylų, kuriose neretai laimėdavo Migracijos departamento pozicija“, – komentavo „Sorainen“ teisininkė.
VMI duomenimis, 2020 metais Lietuvoje įmonių, kurių daugiau nei 50 proc. akcijų valdo Baltarusijos gyventojai ar įmonės, buvo 544 – iš jų 55 neturėjo nei darbuotojų, nei pajamų.
Šiuo metu ES sankcijos iš viso taikomos 166 Baltarusijos asmenims ir 15 įmonių.
