Liuksemburge įvykusiame ES teisingumo ministrų posėdyje priimta direktyva numato priemonę, už kurią balandžio mėnesį balsavo didžioji dalis Europos Parlamento narių. ES valstybės narės privalo perkelti naująją direktyvą į nacionalinę teisę per dvejus metus.
„Niekas neturėtų rizikuoti savo reputacija ar darbu pranešdamas apie neteisėtą elgesį“, – pareiškė Suomijos teisingumo ministrė Anna-Maja Henriksson, kurios šalis šiuo metu pirmininkauja ES Tarybai.
Taisyklėmis siekiama užtikrinti „aukšto lygio apsaugą visoje Europos Sąjungoje tiems pranešėjams, kurie turi drąsos prabilti“, – kalbėdama ES ministrų vardu pažymėjo A.M.Henriksson.
Naujajame teisės akte ES įmonės ir savivaldybės raginamos pasirūpinti informavimo kanalais ir dažniau pasitelkti tokius kanalus, užuot nedelsiant darant viešus pareiškimus.
Visgi informatoriai „nepraras apsaugos, jei nuspręstų pirmiausia panaudoti išorinius kanalus“, sakoma pranešime.
Tarp saugomų asmenų atsidurs valstybės tarnautojai, stažuotojai ir akcininkai bei kiti asmenys, kurie savo darbe gali susidurti su pažeidimais. Taisyklėmis siekiama užtikrinti, kad tokiems asmenims nekiltų rizika būti nušalintiems nuo pareigų, pažemintiems pareigose ar patirti bauginimus.
ES ministrai pažymėjo, kad šiuo metu tik dešimt iš 28-ių ES valstybių narių yra priėmusios išsamius įstatymus, skirtus apsaugoti informatorius.
Ministrai priminė 2017 metų ES tyrimą, kurio autoriai apskaičiavo, kad vien informatorių, pranešančių apie viešųjų pirkimų pažeidimus, apsaugos nebuvimas kasmet blokui atsieina nuo 5,8 iki 9,6 mlrd. eurų.
Po 2014 metais įvykusio „Luxleaks“ skandalo, kuriame buvęs „PricewaterhouseCoopers“ darbuotojas buvo nuteistas Liuksemburge už tai, kad nutekino dokumentus, atskleidžiančius mokesčių lengvatas tarptautinėms įmonėms, ES buvo spaudžiama parengti informatorių apsaugos reglamentus.
Nuosprendis Prancūzijos piliečiui Antoine'ui Deltourui vėliau buvo panaikintas, kilus didelei visuomenės pasipiktinimo bangai.