Teismas liepos 13 dieną nutarė, kad akcizo grąžinimas neprieštarauja ES direktyvai, kuria laivų navigacijai Bendrijos vandenyse komerciniais tikslais naudojami degalai yra atleidžiami nuo akcizo mokesčio.
Be to, Teismas taip pat nurodė, kad Lietuvos teisėje įtvirtinti formalūs reikalavimai, kuriuos reikia atitikti norinti susigrąžinti akcizą už laivų degalus, yra nebūtini užtikrinant teisingą ir aiškų atleidimo nuo mokesčio taikymą, todėl prieštarauja ES direktyvai.
Vakarų Baltijos laivų statykla 2013-ųjų birželį neįvardijamai Estijos bendrovei perdavė jos užsakymu pastatytą krovininį laivą, įskaitant ir 73 tūkst. litrų per laivo bandymus nesunaudotų degalų. Laivas iš Klaipėdos uosto be krovinio nuplaukė į Vokietijos Štralzundo uostą – ten į jį pakrautas komercinis krovinys buvo nugabentas į Santanderio uostą Ispanijoje.
2013 metų liepą statykla paprašė Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) grąžinti akcizą už degalus, kurie buvo išgabenti iš Lietuvos, tačiau prašymas buvo atmestas. Tokį sprendimą VMI motyvavo tuo, kad statykla tinkamai nesurašė apskaitos dokumentų bei neturėjo leidimo tiekti degalus laivams.
Ginčui persikėlus į teismus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) dėl prejudicinio sprendimo kreipėsi į ES Teisingumo Teismą. Pastarasis pažymėjo, kad laivo plaukimą iš Klaipėdos į Štralzundo uostą reikia laikyti navigacijos operacija.
„Direktyvoje numatytas atleidimas nuo mokesčio (turi būti – BNS) taikomas degalams, panaudotiems nuplukdyti laivui be krovinio iš vienos (šiuo atveju laivo statybos vietos) valstybės narės uosto į kitos valstybės narės uostą, kad ten į laivą būtų pakrautos prekės, kurias paskui reikia nugabenti į trečios valstybės narės uostą“, – rašoma Teisingumo Teismo sprendime.
Taip pat pažymėta, kad Lietuvos reikalavimas turėti leidimą tiekti degalus laivams bei laikytis kitų formalumų prieštarauja ES direktyvos tikslui.
Galutinį sprendimą Vakarų Baltijos laivų statyklos ir VMI ginče turės priimti LVAT.
