Europos Sąjungos agentūros, tokios kaip EMA, turi būti įsikūrusios bloke, dėl to agentūros būstinės Londone darbuotojams kyla daug neaiškumų.
EMA Londone turi apie 900 darbuotojų, atvykusių iš visų Europos kampelių. Šiems farmacininkams, biologams, gydytojams ir biochemikams pavesta spręsti, ar vaistai yra tinkami išleidimui visoje Europos Sąjungoje. Be to, su agentūra bendradarbiauja maždaug 3 tūkst. ekspertų.
Nuo 2011 metų EMA vadovaujantis italų mikrobiologas Guido Rasis sako, kad agentūros darbuotojus po pernai birželį įvykusiame referendume britų priimto šokiruojančio sprendimo pasitraukti iš ES yra apėmęs „visuotinis liūdesys“.
„Visiems buvo aišku, kad tai neturi precendento, bet niekas iš tiesų nežino, ką daryti, ką tai galėtų reikšti“, – pareiškė jis interviu agentūrai AFP.
Be persikėlimo, taip pat yra rizika, kad EMA gali netekti britų ekspertų, kurie dalyvauja moksliškai vertinant farmacijos įmonių sukurtus vaistus ir stebint jų saugumą.
Tarp agentūros darbuotojų yra kiekvienos ES valstybės narės, išskyrus Maltą ir Liuksemburgą, piliečių. Daugiausiai – 112 – yra prancūzų, tačiau EMA savo gimtojoje šalyje dirba ir 59 britai.
Jie yra ypač susirūpinę dėl savo ateities, sako G.Rasis, nes tebėra neaišku, ar Didžioji Britanija po „Brexit“ sieks išsaugoti narystę šioje agentūroje ir ar britų ekspertai galės ir toliau dalyvauti jos veikloje.
Visas šis neapibrėžtumas gali kliudyti sudėtingam agentūros darbui, nes, pasak G.Rasio, agentūra kiekvieno naujo vaisto tinkamumo vartoti ES patvirtinimo procese, kuris trunka 210 dienų, veikia „kaip konvejeris“.
„Esame 3 tūkst. ekspertų, deleguotų ekspertų ir darbuotojų, savo funkcijas šiame konvejeryje atliekančių tiksliai nustatytu metu. Jeigu jų tuo metu negali ten būti, viską tenka perplanuoti. Seka labai svarbi“, – pažymėjo italas.
Traukiasi vadovaujantys darbuotojai
Nuo „Brexit“ referendumo EMA neteko aštuonių darbuotojų, kurie visi „ėjo vadovaujančias pareigas“, pareiškė G.Rasis.
Nors jų pasitraukimas nebūtinai buvo susijęs su „Brexit“ ir jų skaičius dar neviršija įprastos agentūros darbuotojų kaitos normos, kuri sudaro 5 proc., jis nerimauja, kad tai gali būti to, kas agentūros laukia ateityje, ženklas.
„Bandome suprasti, koks yra didžiausias skaičius ekspertų, kurių praradimą galėtume atlaikyti... Manome, kad kritinė padėtis susidarytų, jeigu artėtume prie 20 proc.“, – pažymėjo jis.
Nuo savo įkūrimo 1995 metais agentūra patvirtino 1,1 tūkst. vaistų, įskaitant 82 vaistus, patvirtintus per 2016 metus.
Iš pernai patvirtintųjų vaistų, 17 skirti gydymui nuo vėžio, 14 – gydymui nuo infekcijų, o 9 – gydymui nuo širdies ligų.
Naujų namų paieška
G. Rasis sako, jog renkantis naujuosius agentūros namus, į jo nuomone nebus atsižvelgta. O miestų, kuriuose galėtų įsikurti EMA, sąrašas yra ilgas – į jį, pavyzdžiui, įtraukta Barselona, taip pat Milanas ir Lionas.
Taip pat neaišku, ar agentūra į naują būstinę persikraustytų dvejų metų derybų dėl „Brexit“ laikotarpiu, ar jam pasibaigus.
„Mes norėtume tai sužinoti jau dabar, kad turėtume pakankamai laiko persikraustyti – tiek, kad nesutriktų agentūros veikla“, – pažymėjo G.Rasis.