Kita vertus, jo teigimu, sankcijos taip pat spartina krovinių srautų geležinkeliais perorientavimą iš rytų-vakarų krypties į šiaurės-pietų kryptį – šis procesas prasidėjo jau prieš kelerius metus.
„Tai atsiliepia terminalams, siuntėjams ir gavėjams, jų klientams ir verslo ryšiams. Šis sudėtingas procesas gali pareikalauti papildomų investicijų“, – sakė K.Zimmermannas.
Pasak jo, „Estijos geležinkelių“ uždavinys artimiausiai ateičiai – ieškoti naujų prekybos srautų tarp Skandinavijos ir Azijos arba Europos.
Bendrovė optimizuoja išlaidas, tačiau, anot K.Zimmermanno, didelių atleidimų neplanuoja.
„Estijos geležinkeliai“ turi gana ambicingą investicijų planą ir ketina užbaigti tokius svarbius projektus, kaip elektrifikavimas, saugos ir pralaidumo didinimas, eismo valdymo sistemų modernizavimas, o visa tai reikalauja, kad mūsų bendrovė turėtų reikiamą darbo jėgą“, – pridūrė jis.
2021-aisiais Estijos geležinkeliais pergabenta 23,4 mln. tonų krovinių – 48 proc. daugiau nei užpernai ir 9,6 proc. daugiau nei ikipandeminiais 2019 metais. 55 proc. jų pervežė „Eesti Raudtee“.
