Gyvūnų ir gamtos apsaugos įstatymų pataisomis uždraudžiamas kailinių žvėrelių veisimas ir auginimas dėl jų kailių Estijoje.
Draudimas taikomas kailinių žvėrelių augintojams, kurių fermose šie gyvūnai veisiami ir auginami pirmiausia dėl kailių. Anksčiau kailinių žvėrelių augintojams išduotos licencijos galios iki 2026 metų sausio 1 dienos.
Estijos parlamentas šias pataisas patvirtino birželio 2 dieną.
Kailinių žvėrelių fermos Estijoje turės būti panaikintos iki 2026 metų sausio 1 dienos.
Įstatymo pataisa nustatomas pereinamasis laikotarpis, pagal kurį iki 2021 metų liepos 1 dienos išduoti leidimai galios iki 2025 metų gruodžio 31 dienos, o nuo 2026-ųjų sausio 1 dienos ūkiuose bus draudžiama auginti audines ir usūrinius šunis.
Kailinių žvėrelių ūkių draudimas Estijoje buvo svarstomas nuo 2009 metų, kai šis klausimas pirmą kartą buvo iškeltas parlamente.
Parlamente dėl šio draudimo buvo balsuojama 2017 ir 2019 metais.
Pirmosios Europos šalys, uždraudusios kailinių žvėrelių ūkius, buvo Jungtinė Karalystė ir Austrija – atitinkamai 2000 ir 2005 metais.
Draudimus taip pat yra priėmusios Šiaurės Makedonija, Slovėnija, Kroatija, Liuksemburgas, Serbija, Čekija ir Nyderlandai.
Keliose šalyse – Belgijoje, Prancūzijoje, Norvegijoje, Slovakijoje ir Bosnijoje ir Hercegovinoje – draudimas jau patvirtintas, tačiau įsigalios po pereinamojo laikotarpio.
