Pasak Valstybės kontrolės, šių metų antrojo ketvirčio duomenimis, buvo nupirkta kiek daugiau nei ketvirtadalis, arba 28 proc., žemės, kurios, kaip manoma, reikės geležinkelio tiesimui, o Harju apskrityje, kur žemė yra brangesnė, šis rodiklis yra kur kas mažesnis ir sudaro vos 6 procentus.
Valstybės kontrolė savo tarpinėje ataskaitoje apie „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimą taip pat pažymi, jog dėl vėlavimo ilgėja viso projekto įgyvendinimo terminas. Be to, gerokai pasikeitė įgyvendinant „Rail Baltica“ projektą vykdomų darbų biudžetas.
Ataskaitoje rašoma, jog žemės įsigijimo sandorių kaina kai kuriose apskrityse, įskaitant Harju apskritį, nuo 2014 metų, kuomet buvo planuotas biudžetas, iki 2020 metų padidėjo daugiau kaip 50 procentų.
Sunkumų kyla ir dėl to, jog nėra galutinai aišku, kiek žemės sklypų ir kokius būtent sklypus būtina įsigyti, nes vėluojama parengti su planavimu susijusius dokumentus.
„Ekonomikos ir ryšių ministerija neturi bendro supratimo, kiek žemės sklypų reikia įsigyti „Rail Baltica“ tiesimui ir kokių konkrečių sklypų reikia, nes pagrindiniuose projektuose, kurie vis dar rengiami ir kurių užbaigimas didele dalimi priklauso nuo projektuotojo ir „RB Rail“, daromi daliniai pakeitimai, susiję su iki šiol planuota geležinkelio linija“, – rašoma Valstybės kontrolės ataskaitoje.
„Rail Baltica“ biudžeto dalis Estijoje nebuvo suplanuota atskiriems metams iki projekto pabaigos, todėl neįmanoma įvertinti, ar biudžetas buvo viršytas, ar ne. Vis dėlto vertinant projekto biudžeto lėšomis finansuojamus darbus, matyti reikšmingų pokyčių“, – rašoma ataskaitoje.
Pasak Valstybės kontrolės, projektas pabrango, nes į jį buvo įtraukta daugiau darbų ir pakilo kainos. Pavyzdžiui, buvo numatyta įrengti vietos stotelių, dėl kurių projekto vertė padidės maždaug 16 mln. eurų, ir išplėsti keleivių terminalus Pernu bei Ilemistėje, dėl kurių kaina pakils maždaug 49 mln. eurų.
Valstybės kontrolė pažymi, kad, atsižvelgiant į vėlavimą rengiant pagrindinius projektus ir perkant žemę, reikėtų peržiūrėti „Rail Baltica“ projekto darbų Estijoje tvarkaraštį ir atnaujinti biudžetą.
Nors yra daugybė ženklų, kad įgyvendinant projektą gerokai atsiliekama nuo grafiko, Ekonomikos ir ryšių ministerija tuo metu, kai buvo atliekamas auditas, tikino, jog tebėra planuojama geležinkelio tiesimą užbaigti iki 2026 metų.
Tačiau spalio 1 dieną Estijos nacionaliniam transliuotojui duotame interviu ekonomikos ir infrastruktūros ministras Taavi Aasas visgi pripažino, kad visas projektas iki minėto termino nebus užbaigtas.
„Rail Baltica“ ir pagal vertę, ir pagal mastą yra didžiausias Estijos infrastruktūros projektas nuo nepriklausomybės atkūrimo.
Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse sieks 870 kilometrų: 392 kilometrus Lietuvoje, 265 kilometrus Latvijoje ir 213 kilometrų Estijoje.
Estijoje šio geležinkelio tiesimui reikia išskirti apie 1 tūkst. žemės sklypų, iš jų 863 priklauso privatiems asmenims arba savivaldybėms.
Geležinkelio liniją, kuri sujungs Kauną, Rygą ir Taliną, planuojama nutiesti iki 2026 metų. Pagal 2017 metais atliktą sąnaudų ir naudos analizę buvo apskaičiuota, kad projekto vertė sudarys apie 5,79 mlrd. eurų.
