Gera žinia Lietuvai – mūsų ekonomika vertinama kaip viena sparčiausiai augančių pasaulyje. Pernai DHL rinkos augimas mūsų šalyje viršijo 30 proc. Tai atspindi mūsų šalį pasiekusį internetinės prekybos bumą ir ekonomikos atsigavimo tempą.
Blogai žinia – Vakarų visuomenės ir verslas Rusijos karines provokacijas linkę pamiršti greitai. Jau dabar galima girdėti įmonių vadovų ir Jungtinės Karalystės pareigūnų teiginius, kad šiuo metu Rusijoje atsiveria naujos galimybės, kuriomis reikėtų pasinaudoti. Iliuzija, kad Vakarų demokratijos susivienijo prieš agresorių.
Išsipildžiusi svajonė
Visada sakiau, kad tai, kas vieniems verslams kelia sunkumų, kitiems suteikia galimybių. Mes stengėmės apimti kuo platesnį klientų ratą ir per krizę tai pasiteisino, – teigė J.Pearsonas.
1969 m. Adrianas Dalsey, Larrys Hillblomas ir Robertas Lynnas pradėjo visiškai naują verslą – dokumentų gabenimą nuo durų iki durų tarp San Fransisko ir Honolulu.
Praėjus 43 metams jų pavardžių pirmosiomis raidėmis pavadinta bendrovė yra viena iš pasaulinių siuntų gabenimo lyderių ir daugiausia padalinių pasaulyje turinti įmonė.
„DHL Express Europe“ vadovo Johno Pearsono teigimu, įmonė augo ir per pasaulinę ekonomikos krizę. „Visada sakiau, kad tai, kas vieniems verslams kelia sunkumų, kitiems suteikia galimybių. Mes stengėmės apimti kuo platesnį klientų ratą ir per krizę tai pasiteisino“, – sakė jis.
J.Pearsono teigimu, DHL įkūrėjų istorija rodo, kad didieji pasauliniai verslai gali atsirasti iš kelių žmonių idėjos. Jis taip priminė, kad daug didelių dabartinių DHL klientų pradėjo nuo garažų, kuriuose gamino savo produkciją ir siuntė ją užsakovams visame pasaulyje.
Paklaustas, kurie pasaulio regionai sparčiausiai auga šiuo metu „DHL Express Europe“ vadovas išskyrė Baltijos šalis, kuriuos bendrovė savo rinką išaugino trečdaliu. Pasak jo, visame pasaulyje vis daugiau prekybos persikelia į interneto erdvę, todėl siuntų skaičius nuolatos augs. Ypač tai pastebima artėjant žiemos šventėms.
Didžiųjų lenktynės
Dabar eksportuotojais gali būti ne tik didelės įmonės, bet kiekvienas iš mūsų. Esate mažas gamintojas? Puiku. Ieškokite savo pirkėjų užsienyje ir kreipkitės į mus. Per parą nugabensime jūsų prekes, – kalbėjo P.Couchmanas.
„DHL Express“ Jungtinės Karalystės ir Airijos padalinių vadovas Philas Couchmanas pristatė Didžiosios Britanijos ambicijas tapti didžiausia Europos ekonomika iki 2020 m. Šiuo metu Europos ekonomikos lyderė yra Vokietija. Šie planai gali tapti realybe tik stiprinant šalies eksportą.
„Mes sulaukiame didžiulės paramos iš Jungtinės Karalystės politikų. DHL kuria darbo vietas ir stiprina ekonomikos sektorių, kuris itin svarbus valstybei.
Dabar eksportuotojais gali būti ne tik didelės įmonės, bet ir kiekvienas iš mūsų. Esate mažas gamintojas? Puiku. Ieškokite savo pirkėjų užsienyje ir kreipkitės į mus. Per parą nugabensime jūsų prekes“, – kalbėjo P.Couchmanas.
DHL Jungtinėje Karalystėje įsikūrė 1974 m. Pernai bendrovė aptarnavo 17 milijonų siuntų. Logistikos centras Birmingame, kuriame ir lankėsi žurnalistai, yra vienas didžiausių tokių centrų pasaulyje. DHL sistemoje jį lenkia tik centrinis Leipcigo logistikos centras. Iki 2015 m. į Birmingamo logistikos centrą planuojama investuoti daugiau nei 800 milijonų litų.
Požiūrio į Rusiją nepakeitė
Vakarų šalių verslas iš Rusijos trauktis nesiruošia. Dar daugiau, į mažėjančią konkurenciją daug verslininkų žvelgia kaip į naują galimybę.
Blogoji žinia labiau susijusi ne su mūsų piniginėmis, o su saugumu.
Tiek Vakarų žiniasklaidos atstovai, tiek susitikimuose dalyvaujantys Jungtinės Karalystės verslininkai nemažą dėmesį skyrė Rusijai.
Oficialiuose renginiuose buvo galima išgirsti teiginių, kad bet kuri krizė sukuria naujas galimybes ir jomis būtina pasinaudoti.
DHL atstovų teigimu, Rusijos rinka specifinė. Bendrovė joje veikia nuo 1984 m. ir ten daugiausiai tenka siuntas gabenti šalies viduje. Pasak jų, kol kas rimto sankcijų poveikio nesijaučia ir įmonė tikisi sėkmingai tęsti savo veiklą.
Neoficialiuose pokalbiuose didžiųjų Vakarų šalių žurnalistai tiesiai šviesiai sakydavo, kad Rusijos ir jos kaimynių interesų suderinti neįmanoma, todėl bent jau reikėtų stengtis neprovokuoti didelės valstybės.
Už Lietuvos ribų puikiai jaučiasi pasaulio požiūris į konfliktą Ukrainoje. Bene geriausiai jį iliustravo pokalbis su žurnalistu iš Slovėnijos. Jis prisiminė, kaip taškydamasi krauju byrėjo Jugoslavija. Slovėnijoje karas tęsėsi tik 10 dienų. Tuo metu jis buvo JUgoslavijos armijoje, tačiau ją paliko, nes būtų tekę kovoti agresoriaus pusėje.
„Jei būtume pralaimėję, aš būčiau teisiamas už dezertyravimą. Neturėk iliuzijų dėl Vakarų požiūrio. Pamenu, kaip niekaip negalėjau suprasti matydamas bombarduojamą Zagrebą, kodėl veiksmų nesiima didžiosios Vakarų šalys. Kaip gali ramiai gyventi Prancūzija, kai už 600 kilometrų vyksta karas? Pasirodo gali“, – pasakojo Miroslavas Cvietičianinas iš populiaraus Slovėnijos laikraščio „Gorenski Glas“.
