Šis reiškinys, kai produkto svoris mažėja, o kaina lieka ta pati arba kyla, vadinamas „shrinkflation“ (išvertus iš anglų kalbos, tai yra žodžių „susitraukti“ ir „infliacija“ darinys).
Produkto kiekio sumažinimas reiškia, kad gamintojai patirs mažiau išlaidų, o vartotojas gali net nepastebėti, kad traškučių pakelis palengvėjo penkiais traškučiais, o pieno butelis susitraukė 100 mililitrų.
„Tokie prekių sumažinimai vyksta bangomis, dažniausiai – padidėjus infliacijai. Gamintojai turi tris pasirinkimus: tiesiogiai didinti kainą, šiek tiek sumažinti produkto kiekį arba pakeisti produkto sudėtį, naudojant pigesnes sudedamąsias dalis“, – verslo naujienų leidiniui „Quartz.“ sakė vartotojų teisių advokatas Edgaras Dworsky.
Kainų palyginimo portalo Pricer.lt vadovas Arūnas Vicizkas 15min priminė, kad toks reiškinys „suklestėjo“ per 2008–2009 metų krizę.
„Litras pieno pasikeitė į 900 mililitrų, kilogramas kefyro – į 900 gramų. Šokoladas iš 100 gramų pasikeitė į 90 gramų. Tokių pavyzdžių buvo labai daug ir tai darė tokie prekių ženklai kaip „Dvaro“, „Karūna“, tą darė ir prekybos tinklai su savo privačiomis etiketėmis“, – 15min pasakojo A.Vizickas.
Vis dėlto „shrinkflation“ pavyzdžių atsiranda ir pastaruoju metu, fiksuojant rekordines infliacijos aukštumas.
„Financial Times“ rašo, kad „Doritos“ traškučių maišeliai palengvėjo 5 traškučiais, o „Cottonelle“ mega pakuotėje tualetinio popieriaus ritinėliai sumažėjo 28 lapeliais. Tuo metu buteliukas „Dove“ kūno prausiklio sumažėjo nuo 24 uncijų (680 gramų) iki 22 uncijų (623 gramų).
