Dalis verslo pandemijos testo neišlaikė
„Verslo ginčų indeksas“ rodo, kad, kaip ir buvo prognozuota apžvelgiant 2020 metų verslo ginčų tendencijas, 2021 metais bylų, susijusių su juridinių asmenų nemokumu, skaičius reikšmingai išaugo ir šoktelėjo net 41%. Toks reikšmingas augimas, be jokios abejonės, susijęs su COVID pandemijos pradžioje taikyto nemokumo bylų iniciavimo moratoriumo pasibaigimu, kuris sąlygojo vertinti įmonės veiklos perspektyvas pagal iki tol galiojusias taisykles.
Tampa akivaizdu, kad nemažai daliai verslo išlaikyti COVID testo nepavyko. Tą liudija ir ypatingai – net 883% – išaugęs bylų dėl juridinio asmens reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo skaičius. Tiesa, nors procentinis pokytis išties įspūdingas, visgi praėjusiais metais buvo gautos tik 59 tokios bylos (palyginti su 6 bylomis 2020 m.). Kaip pažymi advokatų kontoros „Triniti Jurex“ asocijuotasis partneris ir advokatas Evaldas Pocevičius, tokių bylų iniciavimo tendencija, žinant, kad įprastai šie klausimai sprendžiami ne teismo tvarka, liudija galimai netinkamai atliktas reorganizavimo, likvidavimo ar pertvarkymo procedūras. „Keletas tokių procesų garsiai nuskambėjo, o vienas ryškiausių – bendrovės, kuri liko skolinga Clint‘ui Eastwood‘ui net 6,1 mln. JAV dolerių, tačiau nepaisydama šio fakto siekė būti išregistruota“ – priduria E.Pocevičius.
Nuostabos nekelia ir tai, kad 41% padaugės juridinio asmens bankroto bylų, net 25% padidėjo ir bylų dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, t.y. bankrutavusių bendrovių kreditoriai ir bankroto administratoriai ir toliau siekia rasti už bankrotą atsakingus asmenis, laikydami, kad tai nebuvo tiesiog verslo nesėkmė.
Augantis dėmesys nematerialaus turto apsaugai
Pasaulinė tendencija rodo, kad paraiškų saugoti prekių ženklus ar išradimus sparčiai daugėja, tačiau Lietuvoje ginčų dėl intelektinės nuosavybės mažėja. Tai sąlygoja daugelis aplinkybių. Pirmiausiai, Lietuva dažnai yra tik nedidelė globalios intelektinės nuosavybės apsaugos dalis, kurioje teisių turėtojai labiau reaguoja, nei strateguoja, todėl tik retais atvejais Lietuvos teismas tampa pagrindine prekių ženklų ar patentų kovų aikštele.
Tuo pačiu intelektinės nuosavybės ginčai išsiskiria didesniais kaštais, nes jie reikalauja specialios kompetencijos, neretai brangių ekspertizių. Šie ginčai taip pat ilgai tęsiasi ir dažnu atveju rezultatas nebebūna aktualus, todėl tai įtakoja sprendimą ginčą perkelti į teismą. „Ginčo laikas taip pat įtakoja ir patentų ginčus – teises į vaisto patentą gali leisti ginti teisme kelis metus, tačiau technologijos keičiasi ypatingai greitai – gavus galutinį teismo sprendimą pati technologija jau gali būti pasenusi ir nebenaudojama“ – pastebi Vilija Viešūnaitė, advokatų kontoros „Triniti Jurex“ partnerė ir Intelektinės nuosavybės apsaugos komandos vadovė.
Vis tik vienas pagrindinių veiksnių, mažinančių ginčų dėl intelektinės nuosavybės skaičių, yra bendras visuomenės požiūrio į šių teisių apsaugą pokytis. „Šiandien nematerialus turtas – prekių ženklai, išradimai, autorių teisės ir kt.- vis labiau vertinamas, o tuo pačiu yra išaugusi pagarba ir supratimas, kad šių teisių pažeisti negalima“ – pažymi V.Viešūnaitė.
Elektroninės prekybos iššūkiai virsta ginčais
Jau porą metų stebimas augantis vartotojų ginčų teisme skaičius. Pandemija ženkliai išaugino elektroninės prekybos apimtis, tuo pačiu plėsdama vartotojų supratimą apie jų teises. Tuo tarpu prekybininkams ir paslaugų teikėjams teko spręsti jos padiktuotus iššūkius, tokius, kaip prekių pristatymas laiku, reikiamų naudojimo instrukcijų ir garantinių dokumentų vartotojams suteikimas, tinkamas reagavimas į vartotojų skundus, veikiančios pinigų grąžinimo procedūros.
Nemažai nesuvaldytų iššūkių virto realiais ginčais su vartotojais. Kaip pastebi „Triniti Jurex“ advokatė Akvilė Bužinskaitė, kai kurie paslaugų teikėjai susidūrė su didesniais veiklos sunkumais, kurie ypač jautėsi kelionių bei renginių organizavimo srityse. Šiose srityse ginčų kilo dėl to, kad dalis paslaugų teikėjų nebegalėjo vykdyti savo įsipareigojimų arba keitėsi vartotojų lūkesčiai ir jie nebenorėjo naudotis anksčiau įsigyta paslauga.
Prognozuojant ateities tendencijas, galima tikėtis, jog ginčų, susijusių su vartotojų teisių gynimu, apimtys tik daugės. Kaip pažymi A. Bužinskaitė, tai bus sąlygota šiais metais įsigaliojusių teisinio reguliavimo naujovių, kurios apima tiek vartotojų teises įsigijus netinkamos kokybės prekes, tiek taikomas garantijas, tiek nesąžiningų vartojimų sutarčių sąlygų kontrolę.
Darbo ginčai rečiau keliasi į teismą
Pastaraisiais metais stebimas ženklus darbo bylų, nagrinėjamų teismuose, skaičiaus sumažėjimas ir vis daugiau ginčų išsprendžiama darbo ginčų komisijose. Tokia tendencija paaiškinama tuo, jog išsprendus ginčą ikiteisminėje stadijoje (darbo ginčų komisijoje) šalys atidžiai vertina savo galimybes ir ginčo perspektyvas bylinėtis teismuose, pripažįsta padarytus pažeidimus ir vykdo sprendimus, neperkeldamos ginčo į tolimesnes stadijas. Viena vertus, taip rodomas pasitikėjimas ir pagarba darbo ginčų komisijų darbui, kita vertus – teismai neturi perteklinio darbo krūvio, o šalys neišlaidauja neperspektyviuose procesuose. „Kitas iš šios tendencijos matomas aspektas yra tas, jog darbdaviai dažniau siekia organizacijos viduje išspręsti kilusius nesutarimus su darbuotojais, ieško kompromisų ir valdo rizikas, kad ginčai nepersikeltų į teismus ar ikiteismines institucijas. Toks elgesys vienareikšmiai didina verslo atsakingumą ir padeda išvengti bereikalingų procesų“ – pažymi J. Judickienė. Absoliuti dauguma darbo ginčų vis dar kyla dėl darbo užmokesčio – darbo ginčų komisijose jie sudaro apie 75 procentus visų ginčų. Kaip pastebi J. Judickienė, tai indikuoja esant problemas dėl netinkamai nustatyto, apskaityto ar apskaičiuoto ne tik pagrindinio darbo užmokesčio, bet ir priedų, premijų ar apmokėjimo už papildomą darbą ar padidintą darbo krūvį, apmokėjimą komandiruočių metu ar dienpinigių. Visi šie klausimai atsispindi ir naujausioje teismų praktikoje.
Kviečiame dalyvauti metinėje advokatų kontoros „Triniti Jurex“ verslo ginčų konferencijoje BRING IT ON, FUTURE. Vienintelė specializuota verslo ginčų konferencija Lietuvoje, BRING IT ON, FUTURE, kiekvienais metais suburia verslo, valstybės institucijų ir teisės ekspertus diskutuoti apie ginčų sprendimo būdus ir jų efektyvumą bei stebimus pokyčius, o tuo pačiu kartu ieškoti ir identifikuoti gerąsias praktikas, padėsiančias tinkamai numatyti ir pasirengti ateities iššūkiams. Konferenciją organizuoja advokatų kontora TRINITI JUREX – viena didžiausių verslo teisės advokatų kontorų Lietuvoje, priklausanti TRINITI kontorų grupei Baltijos šalyse. Grupė vienija daugiau nei 90 advokatų ir teisininkų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, iš jų 45 profesionalų dirba Vilniaus biure. Daugiau informacijos čia.
