„Wirecard“ buvo laikoma „kylančia žvaigžde“ finansinių technologijų sektoriuje, kol pernai nepaskelbė bankroto pripažinusi, kad jos sąskaitose trūksta 1,9 mlrd. eurų.
Pinigai, kaip įtariama, buvo patikėti dviem Filipinų skolintojams, kad būtų padengta trečiųjų šalių „Wirecard“ vardu vykdoma prekybos rizika.
Tačiau 2020 metų birželio mėnesį bendrovės auditoriai „Ernst & Young“ pranešė sąskaitose neaptikę minėtos pinigų sumos, o galiausiai bendrovė buvo priversta pripažinti, kad pinigų nėra.
Filipinų centrinis bankas anksčiau yra teigę, kad pinigai niekada nepateko į šalies finansų sistemą.
Gegužės 31 dieną Nacionalinis tyrimų biuras pateikė skundus prieš buvusį bendrovės vadovą Janą Marsaleką, taip pat vieną teisininką Maniloje ir kelis banko darbuotojus, naujienų agentūrai AFP teigė teisingumo sekretorius Menardo Guevarra.
Pasak jo, valstybės prokurorai atliko preliminarų tyrimą, kuris išvados leis nuspręsti, ar bus pateikti kaltinimai.
J.Marsalekas, pasprukęs nuo vokiečių teisėsaugos institucijų, buvo atsakingas už „Wirecard“ verslą Azijoje, tapusį apskaitos pažeidimų židiniu.
Vokietijoje finansų ministras Olafas Scholzas „Wirecard“ žlugimą palygino su „Enron“ apskaitos skandalu JAV pirmojo šio amžiaus dešimtmečio pradžioje.
Buvęs bendrovės vadovas Markusas Braunas ir keletas kitų aukščiausių vadovų buvo areštuoti dėl sukčiavimo ir pinigų plovimo dideliu mastu.
