Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Finansų ministrė: „Tolesnė fintech plėtra turi būti labiau orientuota į kokybę“

Šiandien vykusiame Finansų rinkų politikos formavimo patariamosios komisijos posėdyje didžiausias dėmesys skirtas finansinių technologijų (fintech) sektoriaus ilgalaikei perspektyvai ir rizikų valdymui. Posėdis sušauktas reaguojant į šią savaitę viešai pasklidusią informaciją dėl galimo pinigų plovimo per Lietuvos fintech įmonę „Finolita Unio“.
Gintarė Skaistė
Gintarė Skaistė / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Posėdyje akcentuota, jog Lietuvai per pastaruosius keletą metų fintech sektoriuje pavyko pasiekti proveržį, todėl natūralu, kad su augančiu įmonių kiekiu didėja ir rizikų apimtys. Nepaisant to, vertinimai rodo, kad Lietuva yra tarp mažiausiai rizikingų jurisdikcijų pasaulyje pinigų plovimo rizikos atžvilgiu, pavyzdžiui. Lietuva yra 11 vietoje „Basel Institute on Governance AML index“ reitinge.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė taip pat pažymi, jog rizikų valdymo tobulinimas yra nuolatinis procesas, ypač atsižvelgiant į sparčiai besikeičiantį fintech sektorių. Posėdyje taip pat aptarta ambicija tapti lyderiaujančia šalimi pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos srityje. Šiemet ketinama parengti penkerių metų fintech raidos perspektyvą, labiau orientuojantis į paslaugų prieinamumą.

123RF.com nuotr./Asociatyvi nuotrauka: Fintech
123RF.com nuotr./Asociatyvi nuotrauka: Fintech

Komisijos posėdyje G. Skaistė pabrėžė, jog pagrindinis fintech tikslas šiandien turėtų būti konkurencijos didinimas koncentruotame finansų sektoriuje Lietuvoje, kuriant naudą šalies gyventojams bei įmonėms, skiriant ypatingą dėmesį rizikų valdymui. Tiesa, pastebima tendencija, jog kol kas mūsų šalyje įsteigtos fintech įmonės Lietuvos rinkoje teikia mažai paslaugų.

„Augant fintech sektoriui Lietuvoje ir besikuriant vis naujiems verslo modeliams, būtina parengti fintech sektoriaus strategiją, kuri būtų orientuota į kokybę, o ne kiekybę. Turime būti ne tik vartais į Europą, bet ir skirti dėmesį tam, ko reikia mūsų šaliai – paslaugų prieinamumo Lietuvos gyventojams ir verslui, kaip alternatyvos tradicinių rinkos dalyvių teikiamoms finansinėms paslaugoms“, – pažymėjo finansų ministrė.

Ministrė taip pat teigė, jog šalia aktyvaus reikiamų paslaugų tiekėjų pritraukimo, reikia toliau stiprinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos (PPTFP) srities specialistų kompetencijas fintech įmonėse, o prireikus – įvertinti poreikį įtvirtinti reikalavimus teisės aktuose.

„Siekiant valdyti rizikas taip pat svarbu stiprinti resursus bei kompetencijas ir prižiūrinčios institucijose. Todėl Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (FNTT) biudžeto peržiūros procese papildomai skirsime šimtą tūkstančių eurų tyrėjų darbo vietoms, programinei įrangai bei mokymams“, – sakė G. Skaistė.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gediminas Šimkus
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gediminas Šimkus

„Augant Lietuvos fintech sektoriuje veikiančių įmonių skaičiui ir Lietuvos bankui orientuojantis į šio sektoriaus brandos didinimą, rizikų suvaldymui skirsime dar daugiau dėmesio. Kurdami pridėtinę vertę finansinių paslaugų vartotojams ir finansų rinkos dalyviams, pasitelksime priežiūrines inovacijas, regtech sprendimus, orientuotus į ataskaitų, paraiškų teikimą, o ateityje didesniam priežiūros procesų automatizavimui pasitelksime ir dirbtinio intelekto sprendimus“, – sako Gediminas Šimkus, Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

Finansų rinkos politikos formavimo patariamoji komisiją sudaro finansų ministras esantis ir Komisijos pirmininku, finansų viceministras, atsakingas už finansų rinką, Lietuvos banko valdybos pirmininkas ir Lietuvos banko už finansų rinkos priežiūrą atsakingo padalinio vadovai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas
Reklama
Jasonas Stathamas perima „World of Tanks“ tankų vado vaidmenį „Holiday Ops 2025“ renginyje
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos