Kaip ir buvo tikėtasi, paskutinis apklausos leidimas skelbia, kad Covid-19 pandemijos sukeltas nuolatinis neapibrėžtumas stipriai veikia bet kokį optimizmą bei kelia susirūpinimą dėl ateinančių metų. Nors CFO pasitikėjimo indekso padidėjimas 1% (nuo 9% 2020-aisiais iki 10% 2021-aisiais) atrodo teigiamas, tai vis tiek yra didelis nukrypimas nuo 2018 m. (23%) ir 2019 m. (16%) rezultatų.
Ateinantys metai yra pažymėti neužtikrintumu ir pasitikėjimo mažėjimu, tačiau yra tam tikro stabilumo ir optimizmo požymių. Šie požymiai ir yra nedidelė 2021 m. prošvaistė, ne visose tirtose srityse finansų vadovai buvo neigiamai nusiteikę: beveik pusė (47%) finansų vadovų optimistiškai vertina finansines perspektyvas ir tik 23% išreiškia pesimizmą. Be to, didžioji dauguma finansų vadovų tikisi, kad 2021 m. darbuotojų skaičius jų įmonėse nesikeis (44 proc.) arba padidės (28 proc.). Tuo pačiu metu jie tikisi, tolesnio kainų augimo daugumoje tirtų kategorijų.
Lėtas BVP augimas tęsis
Vidutinis numatomas BVP augimas 2021 m. yra tik 0,25%, palyginimui 2019 ir 2020m. jis buvo 2,0% ir 2,3%. Vis dėlto, atsirado daugiau finansų vadovų (7 pp (procentinis punktas) padidėjimas), tikinčių, jog BVP augs daugiau nei 3,5%. 26% tikisi, kad BVP viršys 2,5% 2021 metais, kai 2020 m. tokių buvo 30%. Dauguma respondentų (60%) prognozuoja, kad BVP bus ne didesnis kaip 1,5%. 2020 metais to paties tikėjosi 37% finansų vadovų. 32% respondentų, 22 pp daugiau nei pernai, tikisi, kad BVP euro zonoje bus didesnis nei 2,5%. 58% (tiek pat, kiek ir praeitais metais) mano, kad ES rinkose BVP augimas bus ne didesnis kaip 1,5%, o 30% finansų vadovų prognozuoja, kad jis pasieks 1,6–3,5% lygį. Dėl BVP augimo optimistiškiausi euro zonos finansų vadovai yra iš Kroatijos, Estijos ir Slovėnijos.
Praėjusių metų tendencija tęsiasi ir šiais – dauguma finansų vadovų (62%) tikisi, kad padidės vartotojų kainų indekso (VKI) infliacija (2020 m. – 83%, 2019 m. – 82%). 28% tikisi, kad tolesnių VKI pokyčių nebus. Jų vertinimas dėl euro zonos infliacijos lygio (1,8%) taip pat yra vienas aukščiausių. Verta pažymėti tai, kad visi finansų vadovai iš šalių, turinčių euro valiutą (Latvijos, Lietuvos, Estijos, Juodkalnijos, Slovakijos ir Slovėnijos), prognozuoja, kad infliacijos lygis jų šalyse bus didesnis nei visoje euro zonoje. Tiesą sakant, 49% apklaustų finansų vadovų tikisi, kad VKI infliacijos lygis euro zonoje padidės. Šios prognozės svyruoja nuo 0,9% Estijoje iki 3,6% Lenkijoje.
Tikėtina, jog nedarbas išaugs dar kartą
Šių metų apklausoje aiškiai matomas didėjantis susirūpinimas nedarbo lygiu. Palyginus su paskutiniu leidimu, įvykęs 32 procentinių punktų pakilimas rodo, kad finansų vadovai tikisi, jog ateinančiais metais nedarbas padidės Nuolatinis finansų vadovų, besitikinčių nedarbo rodiklių didėiimo, proporcijos augimas yra nuo 2018 m besitęsianti tendencija. Tačiau šiais metais tai akivaizdžiai susiję su prognozuotu ir numatytu „Covid-19“ pandemijos poveikiu darbo rinkai. Prognozuojant nedarbo lygį, nėra ženklaus skirtumo tarp finansų vadovų Euro zonoje ir ES šalyse: 61% Euro zonos ir 71% ES respondentų prognozuoja nedarbo padidėjimą 28%.
Finansinės perspektyvos teikia ypač reikalingo optimizmo
Finansų vadovai atrodo optimistiškesni finansinių perspektyvų atžvilgiu ateinantiems metams. Keista, tačiau tai didžiausias optimizmo lygis per pastaruosius ketverius metus - 47% visų apklaustų finansų vadovų ateities perspektyvas vertina optimistiškai. Žvelgiant į ES ir Euro zonos finansų vadovus, jie atkartoja panašų optimizmo lygį - atitinkamai 48% ir 45%. Lyginant su ankstesniais metais, 2019 m. 38% Euro zonos finansų vadovų optimistiškai vertino savo įmonių finansines perspektyvas, tačiau 2020 m. šis optimizmas sumažėjo iki 28%.
„Deloitte“ Vidurio Europos finansų vadovų 2021 m. apklausoje, 53% finansų vadovų tikisi, kad per ateinančius dvylika mėnesių jų pajamos padidės, priešingai nei 23%, kurie tikisi, kad jos sumažės. Ši perspektyva gali atrodyti pozityvesnė, tačiau tai nereiškia, kad dauguma įmonių jau grįžo prie priešpandeminių apyvartų. Nors 36% verslų iš tikrųjų operuoja iki ar net virš prieš pandemiją buvusiame lygyje, 22% tikisi sugrįžti į prieš krizinę padėtį anksčiausiai 2022 m.
Investicijų planai visoje Europoje išlieka vidutiniškai optimistiški - 27% finansų vadovų per ateinančius dvylika mėnesių planuoja sumažinti kapitalo išlaidas (CAPEX), o 37% tikisi šias išlaidas padidinti. Nepaisant gana atsargaus noro investuoti, 61% finansų vadovų planuoja daugiau investuoti į verslo procesų tobulinimą, pavyzdžiui, restruktūrizavimą, racionalizavimą ir automatizavimą. Tai panašu į 53% respondentų, ketinančių padidinti investicijas į programinę įrangą, duomenis ir IT tinklus.
Verslo išlaidos ir toliau didės
2021 m. tyrime dalyvaujantys finansų vadovai tikisi, kad daugumoje kategorijų išlaidos dar padidės (tai reiškia neigiamą grynąjį balansą). Net 82% finansų vadovų prognozuoja, kad nuostoliai dėl blogų skolų, 2021 m. padidės (palyginimui 2020 m - 44%). 51% respondentų (42% praėjusiais metais) tikisi, kad skolinimosi kaštai ir toliau augs.
2020 m. didžioji dauguma respondentų (91 proc.) tikėjosi darbo jėgos sąnaudų padidėjimo. Tačiau šiems metams prognozės yra gerokai mažesnės, nes tik 40% finansų vadovų tikisi, kad šios išlaidos bus didesnės. Numatomos nekilnojamojo turto sąnaudos, palygus su 2020 m. prognozėmis, yra dar viena sritis, kurioje užfiksuotas didžiausias sumažėjimas. Tik 21% finansų direktorių tikisi, kad 2021 metais nekilnojamojo turto išlaidos padidės (2020 m. - 64%), ir beveik 40% prognozuoja, kad jos bus sumažintos. Finansų vadovai tikisi, jog 2021 m. dauguma išlaidų kategorijų padidės (neigiamas grynasis balansas). Manoma, kad išlaidų kategorijos, kuriose įtraukta darbo jėga, turi didžiausią išlaidų augimo rizika 2021 m. Taip buvo ir ankstesniame tyrimo leidime, tačiau dalis tų, kurie tikisi, kad šios išlaidų kategorijos padidės 2021 m., yra žymiai mažesnė nei pernai.
Neužtikrintumas yra naujoji realybė
Palyginus su praėjusiais metais, respondentų dalis, manančių, kad jų verslas susiduria su dideliu neužtikrintumu, padidėjo 17 procentinių punktų. Mažiausiai pesimistiški finansų vadovai, ateinančiais metais besitikintys normalaus neužtikrintumo lygio, yra iš Serbijos (56%), Latvijos (50%), Rumunijos (48%) ir Vengrijos (47%). Beveik 30% Estijos respondentų prognozuoja, kad jų verslas patirs nedidelį išorinį finansinį ir ekonominį neužtikrintumą.
Šiais metais tiek užsienio (40%), tiek vidaus (52%) paklausos sumažėjimas kelia didelį susirūpinimą finansų vadovams. Palyginus su praeitais metais, užsienio ir vidaus paklausos sumažėjimas buvo atitinkamai 26% ir 27% – tai yra žymus pokytis. Lyginant skirtingas pramonės šakas, matome, kad finansų vadovai pagrindinius iššūkius, su kuriais susidurs per ateinančius metus, vertina panašiai: pirmiausia kyla susirūpinimas dėl sumažėjusios vidaus paklausos ir ekonominės perspektyvos/augimo, po to seka kvalifikuotų darbuotojų/specialistų trūkumas ir sustiprintas reguliavimas.
Kaip ir ankstesniais metais, dauguma finansų vadovų (79%) nemano, kad ateinantys metai bus tinkamas metas įmonėms prisiimti didesnę riziką. Tiesą sakant, visose pramonės šakose yra tvirtas sutarimas, kad 2021 m. sąlygos nebus palankios prisiimti daugiau rizikos priimant finansinius sprendimus.
Panašiai kaip ir 2020 m., finansų vadovai mano, kad 2021 m. vidinis finansavimas ir skolinimasis iš bankų yra patraukliausias jų įmonių finansavimo šaltinis. Šie variantai buvo pasirinkti atitinkamai 49% ir 43% respondentų. Įmonių skola ir nuosavas kapitalas vertinamas kaip vidutiniškai patrauklus pasirinkimas - mažiau nei 30% finansų vadovų (29% nuosavo kapitalo ir 24% įmonių skolų) juos vadina „patraukliais“, o maždaug pusė respondentų mato juos kaip nei patrauklius, nei nepatrauklius.
2021 m. potencialiai geri metai susijungimams ir įsigijimams (M&A)
Per 2020 metus - metus paženklintus nežinomybe - susijungimai ir įsigijimai patyrė nemažai pakilimų ir nuosmukių. Pirmąjį pusmetį dėl karantino susijungimų ir įsigijimų smarkiai sumažėjo, tačiau, kai tik šie apribojimai pradėjo laisvėti, jie vėl išaugo. „Deloitte“ Vidurio Europos finansų vadovų apklausos rezultatai patvirtina, kad susijungimai ir įsigijimai greičiausiai atliks svarbų vaidmenį įmonių persitvarkymo procese, kuris reikalingas, jei jos nori klestėti popandeminiame pasaulyje. Taigi, iššūkis įmonėms ne tik toliau vykdyti savo pagrindinę veiklą esant dideliam neapibrėžtumui bet, tuo pačiu, išlikti budriems ir laiku pastebėti naujas susijungimo ir įsigijimo galimybes.
Vidurio Europos regione dauguma finansų vadovų (54%) numato, kad susijungimų ir įsigijimų sandorių bus daugiau 2021 m. nei jų buvo 2020 m. Vienas iš keturių respondentų teigia, kad nesitiki jokių pokyčių susijungimuose ir įsigijimuose 2021 m. Finansų vadovai iš Šiaurės Makedonijos (71%), Čekijos (68%), Latvijos (66%) ir Estijos (65%) yra labiausiai optimistiški susijungimų ir įsigijimų sandorių kiekio didėjimo atžvilgiu 2021 m. Grynasis balansas (skirtumas tarp tų, kurie tikisi, kad susijungimų ir įsigijimų sandorių kiekis padidės, ir tų, kurie mano, kad jis sumažės) yra mažiausias tokiose šalyse kaip Bosnija ir Hercegovina (-12%), Lietuva (0%), Slovakija (0%) ir Bulgarija (8%). .
Remiantis apklausa, norėdami apsaugoti savo padėtį rinkoje, paspartinti atsigavimą ir užsiimti lyderio pozicijas rinkoje finansų vadovai naudoja gynybinių ir puolamųjų strategijų derinį. 35% finansų vadovų siekia paspartinti neseniai įvykdytų sandorių sinergiją per ateinančius 12 mėnesių. Įmonėms taip pat gali tekti apsvarstyti bendras investicijas su privačiu kapitalu sudarant sandorius atitinkančius pagrindinius strateginius prioritetus. Vienas iš penkių finansų vadovų patvirtina, jog norėdami susigrąžinti vertę iš nuostolingų padalinių ir išsaugoti perspektyvų pagrindinį verslą, per ateinančius 12 mėnesių jų įmonės planuoja imtis radikalesnių veiksmų ir parduoti sunkumų paveiktą turtą. Norint maksimaliai padidinti vertę, reikalingi neatidėliotini šių planų įvykdymo veiksmai.
Be tradicinių susijungimų ir įsigijimų, daugybė neorganinio augimo strategijų, tokių kaip tarpšakinis bendradarbiavimas, bendros investicijos su privačiu kapitalu, rizikos investicijos į trikdančias technologijas ir partnerystė su vyriausybėmis, tapo reikšmingomis. Virsmo technologijos turi ir išliks turinčios didelę įtaką popandeminiams struktūriniams pokyčiams po pandemijos. 20% apklaustų finansų vadovų tvirtina, kad artimiausius 12 mėnesių jų įmonės teiks pirmenybę įsigyti turtą, susijusį su virsmo inovacijomis. Įsigijus šį turtą bus gaunama prieiga prie talentų ir skaitmeninių veiklos modelių, kurie yra būtini ilgalaikiam jų verslo pertvarkymui ir leis augti greičiau.
Tikimasi, kad pasaulis po pandemijos išnaudos struktūrinius ir sisteminius pokyčius bei taip pat tikėtina, jog atsigavimas regionuose ir sektoriuose bus labai nevienodas. Bendrovės turės pasirinkti strategijos kryptį, identifikuoti reikalingus naujus pajėgumus ir teikti pirmenybę rinkoms, kuriose turės veikti norėdamos paskatinti augimą ir pelningumą.
Strateginiai finansų vadovų prioritetai
2021 m. išlaidų mažinimas turėtų tapti prioritetu verslams, nes net 32% finansų vadovų tai iškelia į savo planų prioritetus. Organinis augimas yra antras svarbus elementas, sulaukęs respondentų dėmesio. Verta paminėti, kad be 5 prioritetų mes taip pat stebime esamų rinkų augimą, skaitmeninimą ir plėtrą į naujas rinkas. Mažiausiai svarbūs finansų vadovų prioritetai yra OPEX sumažėjimas, naujų talentų samdymas ir CAPEX padidėjimas.
Mažesnės numatomų darbo jėgos sąnaudų padidėjimo prognozės ir strateginiai finansų vadovų prioritetai gali būti siejami su „Covid-19“ pandemijos sukeltu persiorientavimu nuo dėmesio darbuotojui į dėmesį klientui.
