Lažybų organizatoriai Lošimų priežiūros tarnybos išsiųstus raginimus nutraukti lažybas internetu vertina kaip susidorojimą su legaliu verslu. Tarnybos sankcijos gali paliesti tik legaliai veikiantį ir mokesčius mokantį verslą, tuo tarpu nelegalūs lošimų internete organizatoriai ir toliau veiks kaip veikę.
Azartinių lošimų įstatymas užstrigo Seime
„Situacija – paradoksali. Azartinių lošimų įstatymas nepriimamas jau septintus metus“, – sakė V.Galvonas.
„Situacija – paradoksali. Azartinių lošimų įstatymas nepriimamas jau septintus metus. Pernai, kai aš buvau Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys, buvo pateiktos dvi šio įstatymo versijos. Vieną jų teikė Žilvinas Šilgalis, kitą – Dainius Budrys. Nei vienas siūlymas priimtas nebuvo“, – 15min.lt nurodė V.Galvonas.
Pasak jo, Finansų ministerijos specialistai labai kruopščiai parengė įstatymo projektą, kuriame atsižvelgė į visas Europos Sąjungos naujoves. „Patys lošimų rinkos dalyviai sakė, kad pirmą kartą yra taip arti įstatymo, kuris visus tenkintų, tačiau buvo sudaryta neoficiali darbo grupė, į kurią įėjo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, Lošimų priežiūros tarnybos vadovė E.Bishop, buvęs Lošimų priežiūros komisijos vadovas Edmundas Tiesnesis ir grupelė žmonių atstovaujančių vieną rinkos dalyvį. Ji vėl, nepaisant tiek Finansų ministerijos, tiek Lošimų priežiūros tarnybos vadovės prieštaravimo pateikė įstatymą, kuris sujaukia visą lošimų rinką“ – dėstė viceministras.
Pagrindinės Vyriausybės ir komitetų pataisos buvo susijusios su B lygio lošimų automatais, dėl kurių ir kilo didžiausi nesutarimai. „Vengrija, Latvija, Lenkija, Didžioji Britanija ir kitos šalys juos yra uždraudusios arba ruošiasi tai padaryti. Tai tas pats, kaip alaus bambaliai arba lengvi narkotikai, prie kurių pripratinamas jaunimas. Išlošimai yra maži, tačiau jie nėra ribojami nei atsižvelgiant į lošėjų amžių, nei į kitus kriterijus“, – piktinosi V.Galvonas.
Žada kreiptis į Konstitucinį teismą
Viceministras nurodė, kad griežta Finansų ministerijos pozicija dėl lošimų automatų lėmė užsitęsusį biurokratinį procesą: „Ministerijos pozicija buvo, kad šitų aparatų neturi būti. Tada prasidėjo skundai dėl internetinių lošimų, kurie šiuo metu taip pat yra labai aktualūs.“
 |
| Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr./Lošimų automatų salonas |
Dar 2001 m. priimtas dabar veikiantis Azartinių lošimų įstatymas internetinių lošimų nenumato. „Pasaulyje nėra sienų. Dabar Lietuvoje registruotos legaliai veikiančios įmonės negali teikti paslaugų internetu, o užsienio bendrovės lošimus internetu organizuoja be jokių kliūčių, nes niekas jų negali nubausti. Tai nenormalu“, – sakė V.Galvonas.
Pasak jo, šiuo metu vienintelis kelias yra prašyti Konstitucinio teismo išaiškinimo: „Mes bandome sureguliuoti šį procesą, kad neišvarytume iš Lietuvos tų įmonių, kurios moka mokesčius.“
Pritaikė visiems
Tai tas pats, kaip teismo sprendimą nugriauti namą dėl statybų įstatymo pažeidimų pritaikyti dar keturiems kaimynams, nes jų namai stovi panašioje vietoje, – sakė K.Vinciūnas.
 |
| Karolis Vinciūnas |
Lažybų organizatorių aljanso teisininko Karolio Vinciūno teigimu, Lošimų priežiūros tarnyba teismo sprendimą suprato per plačiai: „Vyriausiojo administracinio teismo sprendimu pasakyta, kad bendrovės „Baltic Bet“ reglamentas neatitinka įstatymų ir turi būti panaikintas. Tačiau teismas pasakė, kad jis negali pasisakyti dėl kitų reglamentų tinkamumo, nes jų nenagrinėjo. Tai tas pats, kaip teismo sprendimą nugriauti namą dėl statybų įstatymo pažeidimų pritaikyti dar keturiems kaimynams, nes jų namai stovi panašioje vietoje.“
Pasak teisininko, priemonių prieš legalius lošimų organizatorius Lošimų priežiūros tarnyba turi daugiau negu pakankamai. Nuo švelniausios priemonės įspėjimo iki griežčiausios – licencijos sustabdymo arba panaikinimo. Tuo tarpu prieš nelegaliai veikiančias bendroves efektyvių ginklų nėra.
Lošimų internetu Lietuvoje negali būti
Lošimų priežiūros tarnybos direktorė E.Bishop 15min.lt patvirtino, jog susiformavusi teismų praktika Lietuvoje užkerta kelią azartiniams lošimams internetu: „Buvo ilgas teisminis procesas, po kurio teismas priėmė sprendimą, kad lažybos internetu yra neleistinos. Sprendimas buvo skirtas vienai lažybų bendrovei, tačiau sprendime buvo pasisakyta ir dėl lažybų organizavimo internetu ar telefonu neteisėtumo Azartinių lošimų įstatymo požiūriu.“
 |
| Nuo spalio lažintis internete bus galima tik nelegaliai. |
Pasak jos, įvertinus teismo nutartyje pateiktus motyvus, vadovaujantis Azartinių lošimų įstatymu, anksčiau priimtos komisijos patvirtintų lažybų reglamentų nuostatos, kuriomis leisti lošimai internetu ir telefonu, pripažintos netekusiomis galios. Priežiūros tarnybos įsakymas įsigalios rugsėjo pabaigoje. „Kol nebus priimtas naujas Azartinių lošimų įstatymas ar šiuo metu galiojančio įstatymo papildymas ir pakeitimas, Lietuvoje negalimi jokie azartiniai lošimai internetu ar telefonu“, – sakė ji.
Naujojo Lošimų įstatymo projekto, kuris registruotas Seime, svarstymas numatytas spalį arba lapkričio mėnesį.
Užsienio licencijos nepadės
Lažybų bendrovių negelbėtų ir turimos užsienio šalių licencijos. Užsienyje registruotų bendrovių siūlymai lošti Lietuvos gyventojams būtų traktuojami kaip nelegalus paslaugų teikimas.
Dabartinis galiojantis įstatymas internetinių paslaugų nereglamentuoja, todėl nėra numatytos jokios lošiančiųjų internetu apsaugos priemonės, - nurodė E.Bishop.
„Dabartinis galiojantis įstatymas internetinių paslaugų nereglamentuoja, todėl nėra numatytos jokios lošiančiųjų internetu apsaugos priemonės. Be to, nenumatytos priemonės, kurių galima imtis prieš nelegalius paslaugų teikėjus. Įstatymų projektuose, kurie užregistruoti Seime, yra numatyta, kokios azartinių lošimų paslaugos leidžiamos teikti internetu ir kokiomis sąlygomis, numatytos apsaugos priemonės nepilnamečiams. Taip pat numatyta, kokių priemonių galima imtis prieš nelegalius paslaugų teikėjus, kurie teiktų paslaugas neturėdami tam išduotos licencijos“, – paaiškino E.Bishop.
Tarnybos vadovė pripažino, jog šiuo metu su nelegaliais lošimų organizatoriais kovoti sekasi sunkiai, nes dabar įstatymas nenumato konkrečių priemonių (kaip, pavyzdžiui, domeno vardo blokavimas ar finansinių operacijų, susijusių su nelegalių virtualių lošimų veikla, stabdymas), kurių būtų galima imtis.
2001 m. kuriant dabar galiojantį įstatymą nebuvo pagalvota apie lošimus internetu, todėl išliko spraga, kuri iki šiol nėra panaikinta.
„Dabar labai daug dėl internetinių lošimų diskutuojama Europos Sąjungoje, rengiamos rekomendacijos dėl internetinių lošimų. Kiekviena šalis turi teisę uždrausti internetinius lošimus, nustatyti lošimų organizavimo monopolį arba taikyti lošimų internetu licencijavimo modelį“, – minėjo tarnybos vadovė.
Interesų raizgalynė
Jau nusibodo rėkti, kad nei vienoje pasaulio šalyje nelegaliai dirbančioms bendrovėms nėra sudarytos geresnės sąlygos, nei dirbančioms legaliai, - sakė G.Staniulis.
 |
| Luko Balandžio nuotr./Gintaras Staniulis |
Lažybų organizatorių aljanso ir didžiausios Lietuvoje lažybų bendrovės „Top Sport“ vadovas Gintaras Staniulis 15min.lt nurodė, kad problemos galėjo būti išspręstos seniai, tačiau visi bandymai priimti nūdienos gyvenimą atitinkantį Azartinių lošimų įstatymą užstringa politikų kabinetuose.
„Įstatymas viską reglamentuotų, tačiau jis yra susijęs ir su kazino, ir su B kategorijos lošimais. Derinimai tęsiasi nuo 2006 m. Procese dalyvauja daug interesų grupių. Jau nusibodo rėkti, kad nei vienoje pasaulio šalyje nelegaliai dirbančioms bendrovėms nėra sudarytos geresnės sąlygos, nei dirbančioms legaliai. Tai nesuvokiama ir nepaaiškinama. Tiems, kas moka mokesčius, daromos kliūtys ir problemos, o nelegalai neliečiami“, – apmaudo neslėpė G.Staniulis.
Paklaustas, ką verslui reikš po savaitės įsigaliojantys ribojimai, G.Staniulis žodžių į vatą nevyniojo: „Tai būtų visiškas verslo sužlugdymas. Būtų panašu, jei važiuotumėte automobiliu ir staiga nukristų du ratai. Gal jis dar kažkiek ir važiuotų, bet turbūt netoli. Veikia principas – jei turi lazdą, tai gali ja užtvoti tiems, ką nesunku pasiekti“.
 |
| Lažybių bendrovės daug paramos skiria sportui. Šio verslo pinigai padeda ir Vilniaus „Žalgirio“ futbolo klubui |
Lažybų bendrovės vadovas pateikė pavyzdį, kaip lošimų priežiūra veikia Lietuvoje ir Lenkijoje. „Šiemet mūsų remiamas Vilniaus „Žalgiris“ žaidė su Lenkijos „Lech“ klubu, kurį remia lažybų bendrovė TPS. Jie buvo įspėti, kad Lietuvoje negalima reklamuoti lažybų organizatorių, jeigu jie neturi Lietuvos licencijos. „Lech“ į tai dėmesio nekreipė, atvažiavo, sužaidė ir niekas nieko jiems nepadarė.
Po savaitės į Lenkiją turėjo važiuoti Vilniaus „Žalgiris“ su mūsų logotipu. Klubui buvo atsiųstas laiškas, kad jiems gresia vos ne baudžiamoji atsakomybė ir teko žaisti be reklamos. Tai rodo, kad Lietuvoje gali kas ką nori daryti, o Lenkija sugeba priversti įstatymų laikytis“, – komentavo G.Staniulis.
Darbo grupė į darbo posėdį renkasi antradienį. Bus vėl bandoma derinti skirtingus pasiūlymus siekiant rasti kompromisinį Azartinių lošimų variantą.
