„Suprantame gyventojų nerimą ir girdime vartotojų klausimus dėl jų asmens duomenų ir finansų saugumo. Atkreipiame dėmesį, kad vartojimo kreditai yra griežtai reguliuojama finansinė paslauga, kurios saugumas ir patikimumas yra užtikrinamas keliais apsaugos lygiais. Nutekinti asmens duomenys jokiu būdu nesudaro galimybės sukčiams paimti paskolą svetimu vardu, - sako FINCO vadovas Šarūnas Frolenko. - Galime patvirtinti, kad iki šiol nesame užfiksavę mėginimų pasinaudoti iš „City Bee“ ar Vilniaus kolegijos nutekintais duomenimis kreditui gauti. Apskritai galimybę pasiimti kreditą su tokiu būdu pavogtais ar nutekintais duomenimis rinkos dalyviai vertina kaip niekinę, nes viešai prieinamų asmens duomenų - vardų, pavardžių, asmens kodų ar namų adresų - el. erdvėje buvo galima rasti ir iki šiol– pvz., politikų deklaracijos, šauktinių sąrašai, tačiau asociacijos nariai nėra užfiksavę, kad su tokiais duomenimis būtų bandyta įsigyti vartojimo kreditą“.
Nors vartojimo kredito gavimas gyventojams atrodo gan paprastas ir nesudėtingas procesas, tačiau šiame procese vartotojas turi pats patvirtinti paslaugą savo turimomis asmens tapatybės nustatymo priemonėmis – tokiu būdu yra užtikrinama aukščiausia vartotojų apsauga nuo sukčiavimo. Ši apsauga užtikrinama tiek ir pervedant paskolos pinigus į vartotojo sąskaitą, tiek ir suteikiant kreditą įsigyjant prekes ar paslaugas. Finansų įstaigos reikalauja patvirtinti asmens tapatybę e.parašu, Smart-ID ar kitų priemonių pagalba nepriklausomai nuo kredito dydžio.
Dažniausiai sukčiai asmens informaciją kartu su e.parašo bei Smart-ID prisijungimo duomenis išvilioja tiesiogiai iš gyventojų.
„Prieš kelis metus dažnesni būdavo telefoninio sukčiavimo atvejai, kai pinigai ar prisijungimo duomenys būdavo išviliojami telefonu. Pastaraisiais metais finansinėms paslaugoms vis labiau persikeliant į elektroninę erdvę dažniau susiduriame su elektroninėmis sukčiavimo schemomis, kuomet sukčiai siunčia gyventojams laiškus, panašius į kredito įstaigos laiškus, prašo paspausti tam tikras nuorodas ir įvesti savo tapatybės nustatymo duomenis, - sako Š.Frolenko.
Norime pabrėžti, kad kredito įstaigos nesiunčia klientams laiškų, kuriuose reikėtų kokiu nors būdu įvesti e.parašo, Smart-ID ar elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis ir slaptažodžius. Taip pat paslaugų teikėjai savo iniciatyva neskambina gyventojams ir neprašo šių prisijungimo duomenų. Atkreipiame dėmesį, kad tapatybės nustatymo priemonių duomenys gali būti naudojamos tik paties gyventojo iniciatyva, o jų prisijungimo duomenys ir slaptažodžiai turi būti suvedami tiktai įsigyjant paslaugą, prekę ar atliekant pavedimus – Smart-ID programėlėje, e.parašo patvirtinimo formoje, ar oficialiame finansų įstaigos interneto puslapyje.
„Per pastaruosius dešimt metų, vartojimo kreditų paslaugas teikiančios finansų įstaigos įsidiegė moderniausius kelių lygių klientų tapatybės patvirtinimo sprendimus, ir tokiu būdu iki minimumo sumažino sukčiavimo galimybę su svetimais duomenimis, - sako Š.Frolenko. – Tad labai svarbu, kad ir gyventojai ypač saugotų būtent savo asmens tapatybės nustatymo priemonių duomenis – Smart-ID, e.parašo bei el.bankininkystės prisijungimo kodus ir slaptažodžius, nes šios priemonės yra pagrindinės užtikrinant finansinių operacijų saugumą“.
Finansinių paslaugų teikėjai dar kartą primena gyventojams į savo kompiuterius nediegti nežinomų ar įtartinų programėlių iš įtartinų el.laiškų, nesudarinėti sutarčių paskolai gauti, kai to prašo įtartini asmenys, nesusivilioti galimybėmis greitai užsidirbti investuojant, neįsitikinus investavimo būdo saugumu, ir, žinoma, jokių būdu nepervedinėti savo santaupų ar piniginių lėšų galimiems sukčiams.
