Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

„Finolita Unio“ istorija: dėmė Lietuvos fintech reputacijai ar neišvengiamybė?

Nepaisant Lietuvos banko tyrimo baigties dėl įmonės „Finolita Unio“, per kurią, kaip įtariama, 100 mln. eurų buvo persiųsta vienam iš „Wirecard“ vadovų, daliai ekspertų ši istorija tarsi galėjo tapti proga paklausti „Ar nesakiau?“ 15min kalbinti pašnekovai kol kas nelinkę dramatizuoti skandalo poveikio Lietuvos kaip fintech valstybės įvaizdžiui, tačiau kartu teigia, kad reguliatoriai visuomet eis bent žingsniu atgal už veržlių naujųjų finansų įmonių. Tai nereiškia, kad šalies fintech sektorius negalėtų būti tvaresnis.
Grynieji eurai
Pinigai / Josvydo Elinsko / 15min nuotr.

Pirmadienis Lietuvos fintech sektoriui prasidėjo nekaip – įtakingame Jungtinės Karalystės dienraštyje „Financial Times“ pasirodė informacija, kad Lietuvoje veikianti mokėjimų įmonė „Finolita Unio“, priklausanti Singapūro bendrovei, buvo panaudota pavogti daugiau nei 100 mln. eurų iš Vokietijos milžinės „Wirecard“ likus kelioms savaitėms iki jos žlugimo. „Wirecard“ žlugo pernai birželį, paaiškėjus, kad jos balanse atsivėrusi 1,9 milijardo eurų skylė.

Nors „Finolita Unio“ yra santykinai nedidelė, be to, tik viena iš 230 įmonių, praėjusių metų pabaigoje veikusių Lietuvos fintech sektoriuje, tarptautiniu mastu nuskambėjusi istorija sukėlė ne tik klausimų dėl šalies reguliavimo pajėgumų. Pasigirdo ir dvejonių dėl Lietuvos, kaip veržlios fintech šalies įvaizdžio, kurį plėtoti ne vienerius metus stengėsi Finansų ministerija ir jau trečia Vyriausybė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais
Reklama
Žaidimų industrijos profesionalus subūrusiems „Wargaming“ renginiams – prestižiniai tarptautiniai apdovanojimai