2013 03 07 /2013 03 31

FNTT vadovas Kęstutis Jucevičius: mokesčių slėpimo profesionalai – didieji prekybos centrai

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) vadovas Kęstutis Jucevičius prakalbo apie didžiųjų prekybos tinklų mokesčių slėpimą. Jam kyla abejonių, ar didieji prekybos tinklai sumoka visus mokesčius.
Kęstutis Jucevičius
Kęstutis Jucevičius / Juliaus Kalinsko/15min.lt

„Ateityje planuojame pasižvalgyti po didžiuosius prekybos ir viešojo maitinimo centrus. Jau turime surinkę nemažai informacijos ir matome, kad ten žaidžiami rimti žaidimai“, – dienraščiui „Verslo žinios“ sakė Kęstutis Jucevičius.

Jis aiškino, kad didieji prekybos centrai galėjo nuslėpti ne vieną milijoną litų mokesčių: „Didieji prekybos centrai čekius spausdina tvarkingai, tačiau mokesčius slepia jau daug subtiliau, paprasta akimi tai nematyti – profesionaliai klastojama įmonių apskaita. (...) Prekybininkai dažnai skundžiasi, kad visuomenės perkamoji galia menka, maržos mažos. Bet, kai paanalizuoji, kaip gyvena prekybos tinklų savininkai, kaip jie praturtėjo per palyginti trumpą laiką, nenoromis kyla klausimas, ar tai moralu kitų verslininkų ir piliečių, sąžiningai mokančių mokesčius, atžvilgiu. Kai kurių jų turtas matuojamas ne dešimtimis, o šimtais milijonų. O ar mokesčiai nuo šių milijonų sumokėti?“

Lietuvoje veikia keturi didieji prekybos centrai – „Maxima“, „Norfa“, RIMI ir IKI.

15min.lt jau rašė, kad neseniai mokesčių slėpimu apkaltinas restoranų tinklas „Mambo“, bandęs nuslėpti 1 mln. Lt mokėtino PVM.

Laurynas Vilimas: kaltinimai – nepagrįsti

Lietuvos prekybos įmonių asociacija (LPĮA) atstovų teigimu, FNTT mestas šešėlis gali turėti įtakos gyventojų lojalumui Lietuvos vidaus rinkai ir padidinti palankumą kaimyninės Lenkijos arba šešėlinei rinkai.

Kaip pažymi LPĮA vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas, asociacija nepateisina nesąžiningų verslininkų ir siekia skaidrios verslo aplinkos Lietuvoje, tačiau valstybinių institucijų atstovų nepagrįstus pareiškimus vertina neigiamai. „Jeigu tarnyba turi informacijos apie vieną ar kitą konkretų asmenį ar įmonę ir jų vykdomą neteisėtą veiklą, reikėtų pradėti būtinus teisinius veiksmus. Labai gaila, kad šiuo atveju apsiribojama nešališkais apibendrinimais be argumentų. Juk teisinėje valstybėje iš pradžių turi įvykti tyrimas ir tik nustačius pažeidimus, galima viešai pasmerkti atsakingus subjektus. Šiuo atveju visas prekybos sektorius pasmerkiamas be kaltės“, – pastebi L. Vilimas.

Anot jo, tokie viešai mesti kaltinimai ne tik prieštarauja tarnautojų tarnybinės etikos kodeksui, bet ir gali turėti neigiamų pasekmių visam verslo sektoriui – taip gilinama dažnai nepagrįsta verslininkų ir gyventojų konfrontacija. „Prekybos sektorius yra vienas didžiausių šalies darbdavių. Tokie pagrindo neturintys valstybės pareigūnų kaltinimai, mano įsitikinimu, yra įžeidimas kiekvienam šiame sektoriuje dirbančiam žmogui“, – apgailestauja L. Vilimas.

 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų