Restoranų grupės vadovų teigimu, tokiu sprendimu norima šiuolaikiškai interpretuoti etnomotyvus tiek restoranų aplinkoje, tiek ir lėkštėje.
„Atnaujiname savo restoranų interjerą, išgryninome valgiaraštį. Vietoj perteklinio senovinių rakandų demonstravimo svečiams siūlome laiką leisti neperkrautos, tradicinę lietuvių pasaulėjautą atspindinčios simbolikos fone. Siekiame parodyti, kad šiuolaikiškai interpretuota etnokultūra su savo tradiciniu kulinariniu paveldu gali būti nenuobodi, moderni, skoninga ir subtili“, – sako restoranų grupės „Etno dvaras“ rinkodaros vadovas Kęstutis Markevičius.
Kurdami naująją restoranų koncepciją bei atnaujintą valgiaraštį, „Etno dvaro“ specialistai konsultavosi su Lietuvos nacionalinio kultūros centro, Vilniaus etninės kultūros centro etnologais, Kulinarijos paveldo fondo specialistais.
Pasak K.Markevičiaus, naujasis prekės ženklas ne tik tiksliau atspindės pasikeitusį restoranų identitetą, bet ir bus aiškesnis tiek šalies gyventojams, tiek svečiams iš užsienio.
„Per metus mūsų lietuviškų patiekalų restoranuose apsilanko apie 750 tūkst. svečių. Net 70-80 proc senamiesčiuose esančių restoranų lankytojų sudaro svečiai iš užsienio. Savo šalies istoriją galime ir privalome papasakoti tiek per autentiškus senovinius patiekalus, tiek ir leisdami pajusti senąją lietuvybės pasaulėjautą, išreikštą tautodailininkų ir kitų menininkų darbuose“, – sako restoranų grupės rinkodaros vadovas.
Nuo veiklos pradžios 2003 m. restoranų meniu pasirodė per 200 skirtingų sertifikuotų senųjų valgių, o vien lietuvių itin mėgstamų didžkukulių pagaminta daugiau nei 9 mln.
Pernai lietuviškų patiekalų restoranai pasiekė 5 mln. eurų apyvartą, arba 12 proc. didesnę nei 2016 m, šiuose restoranuose apsilankė per 750 tūkst. žmonių.
