Daugiau nei 50 parduotuvių Lietuvoje, 10 Latvijoje ir kelias Lenkijoje turinti specializuota vyno parduotuvė „Vynoteka“ neseniai pirmąją parduotuvę atidarė franšizės būdu.
Jei žmogus (franšizės gavėjas – aut. past.) šioje srityje matys savo verslą – pats valdys, pats sieks rezultatų, jausis savininku – tuomet, manome, tas naujas verslas pasiseks.
„Pastebėjome, kad vienos parduotuvės kolektyvas gali parduoti daugiau, kitas mažiau – viskas priklauso nuo įsitraukimo. Jei žmogus (franšizės gavėjas – aut. past.) šioje srityje matys savo verslą – pats valdys, pats sieks rezultatų, jausis savininku – tuomet, manome, tas naujas verslas pasiseks“, – apie savo sprendimą plėstis franšizės būdu kalba parduotuvės „Vynoteka“ plėtros vadovas Markas Zinkevič.
M. Zinkevič teigia tikintis sėkmingu partnerystės principu. Pasak pašnekovo, franšizavimo galimybėmis labiausiai domisi anksčiau su verslu tiesiogiai susidūrę asmenys.
„Į mus kreipiasi tie, kas jau susidūrė su franšizavimu ir supranta, kad bus reikalingos investicijos, suvokia bendradarbiavimo sąlygas, kurių mes prašome. Mes stengiamės visokeriopai padėti franšizės gavėjui. Tokiu verslo modeliu mes stengiamės paskatinti žmones žengti į mažesnius miestus, turinčius, pavyzdžiui, 5000, 10000 gyventojų“, – sako jis.
Populiarėja Europoje
Franšizės gavėjui perduodama patikrinta verslo valdymo sistema, metodiniai verslo valdymo nurodymai, teikiama nuolatinė pagalba ir apmokymai. Visa tai sudaro prielaidas užtikrinti aukštesnį verslo konkurencingumą.
Franšizavimas yra sparčiai Europoje besiplečiantis verslo modelis. Verslo plėtros nauda šiuo būdu nekelia abejonių: franšizės gavėjui perduodama patikrinta verslo valdymo sistema, metodiniai verslo valdymo nurodymai, teikiama nuolatinė pagalba ir apmokymai. Visa tai sudaro prielaidas užtikrinti aukštesnį verslo konkurencingumą. Žurnalo „Franchise World Magazine“ duomenimis, apie 92 proc. franšizės gavėjų verslų sėkmingai vysto verslus ilgiau negu 5 metus nuo įsteigimo, tuo tarpu kitų įmonių tarpe šis rodiklis siekia tik apie 23 proc.
Pagal franšizę vystomi verslai yra labiau atsparūs ekonominiam nuosmukiui: 2007–2009 m. recesijos metu šį verslo modelį pasirenkančių verslų išaugo 8,1 proc.
Nepaisant to, Lietuvoje verslo plėtra šiuo būdu dar nėra labai populiari, ypač nedidelis franšizės davėjų skaičius. Lietuvos franšizės centro duomenimis, šalyje šiuo metu veikia apie 200 franšizės pagrindu vystomų prekės ženklų ir tik apie 20 lietuviškos kilmės verslų plečiasi pagal franšizės modelį.
Informavo ir konsultavo
Kad verslą plėsti ar kurti ketinantys asmenys įgytų daugiau žinių apie franšizavimą, 60-yje Lietuvos savivaldybių buvo rengiami informaciniai „Pelno akademijos“ renginiai ir nemokamos trijų pakopų konsultacijos verslui.
Franšizė – jau patikrintas verslo modelis, todėl franšizės gavėjas perka jau veikiantį verslo modelį, kuris yra išbandytas, kurio kūrėjai jau ištaisė klaidas ir išsigrynino veiklos principus
„Franšizavimas dar nėra labai populiari ir gerai žinoma sritis Lietuvoje. Siekėme aprėpti visas 60 savivaldybių, visai Lietuvai papasakoti apie franšizavimą. Visada pabrėžiame, kad franšizė – jau patikrintas verslo modelis, todėl franšizės gavėjas perka jau veikiantį verslo modelį, kuris yra išbandytas, kurio kūrėjai jau ištaisė klaidas ir išsigrynino veiklos principus“, – teigė projektų vadovė, lektorė Aistė Kumponaitė.
Renginių ir konsultacijų metu dalyviai turėjo galimybę susipažinti su franšize kaip patikimos naujo verslo pradžios arba sparčios esamo verslo plėtros modeliu, gauti didžiausią franšizavimo srities patirtį Lietuvoje turinčių ekspertų atsakymus į praktinius šio verslo modelio taikymo klausimus.
„Ne visi verslai tinkami franšizuoti. Potencialūs franšizės davėjai galėjo įsivertinti savo verslo franšizabilumą – patikrinti, kiek vienas ar kitas verslas tinkamas franšizuoti“, – pastebi A. Kumponaitė.
Pasak lektorės, giliausiose, trečiosios pakopos konsultacijose dalyvavo itin skirtingų verslo sričių atstovai iš dizaino, aprangos, maisto, paslaugų sektorių – iš viso 22 įmonių atstovai. „Todėl nereikia bijoti, kad jei jūsų verslas nėra iš maitinimo sektoriaus, jis negali būti franšizuojamas. Ir paslaugų verslas gali būti franšizuojamas“, – pabrėžia A. Kumponaitė.
„Pelno akademijos“ renginiuose taip pat buvo aptariama, kaip ir kur Lietuvos verslui ieškoti plėtros rinkų, kaip skatinti investicijas šalies regionuose, kaip mažinti verslumo skirtumus tarp Lietuvos apskričių, kokie šalyje kyla verslumo skatinimo iššūkiai, galimybės ir kt.
Šie renginiai – projekto „Smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų ir fizinių asmenų informavimas ir konsultavimas franšizavimo srityje“ dalis. Projekto tikslas – paskatinti visuomenės, ypatingai jaunimo, verslumą, esamų SVV subjektų plėtrą franšizavimo būdu bei naujų SVV subjektų steigimąsi franšizės pagrindu.
Projektas finansuojamas pagal Ekonomikos veiksmų programą iš Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos lėšų. Bendra projekto vertė – 321 584,51 Eur (1,1 mln. Lt).
