„Egzistuoja tikimybė, kad Europa, Europos bendrovės, didelės tarptautinės kompanijos ims spausti Lietuvą. Klausimas, ar ES gali atlaikyti spaudimą, kadangi akivaizdu, kad nėra sunku pradėti spausti Lietuvą ir tikėtis, kad ji palūš. Mes patys galime atlaikyti tik dalį spaudimo“, – penktadienį paskelbtame interviu kalbėjo užsienio reikalų ministras.
G.Landsbergis pridūrė, kad reikalinga solidari pozicija ir aiškus atsakymas, kad prievarta prieš Lietuvą yra ne tik prieš vieną šalį, tačiau prieš bendrą Europos Sąjungos rinką.
„Washington Post“ žurnalistui Anthony Faiola'i užsienio reikalų ministras taip pat pakartojo, kad Lietuva buvo „ištrinta“ iš Kinijos muitinės sistemų, todėl mūsų šalies įmonių prekės negali patekti į Kiniją. Jis pridūrė, kad surinkti tai įrodantys dokumentai, kurie pateikti Europos Komisijos prekybos departamentui, šis įvertins situaciją iš teisinės perspektyvos.
Paklaustas apie tokios situacijos kainą Lietuvai, G.Landsbergis sakė, kad Kinijos spaudimas jau atsiėjo dešimtis milijonų.
„Mes mėginame padėti savo bendrovėms išvežti [nepriimamus] krovinius iš Kinijos. Tai taip pat sukelia daug įtampos Vyriausybėje. Didžiausia problema yra tai, kad Kinija atakuoja Europos kompanijas, Vokietijos kompanijas. Dėl to mes tikime, kad tai jau nebe dvišalė, o Europos problema“, – kartojo politikas.
Jis neatmetė tikimybės, kad Kinija gali spausti ES tikėdamasi, kad ši pati „paprotins“ Lietuvą. G.Landsbergio teigimu, taktikos sėkmė daugiausia priklausys nuo ES atsakymo.
„Kinijos pasirinktas eskalacijos lygis nėra panašus į jokį kitą atvejį prieš bet kurią kitą pasaulio šalį. Tai tarsi ispaniškoji inkvizicija, kurios niekas nesitikėjo“, – kalbėjo G.Landsbergis. Šiuo komentaru ministras referavo į britų komikų trupės „Monty Python“ 8 dešimtmetyje kurto serialo veikėjų grupę, Ispaniškąją inkviziciją, kurios kankinimo būdai yra neproporcingi, absurdiški ir dažnai nieko nepasiekiantys.
Kaip jau skelbėme, nuo gruodžio 1 d. krovinius į Kiniją gabenančių Lietuvos įmonių konteineriai strigo šios šalies jūrų uostuose, nes Kinijos muitinės informacinėse sistemose tokios šalies kaip Lietuva nebeliko. Dalis į Kiniją vykusių konteinerių buvo nukreipti į kitas šalis, pavyzdžiui, Taivaną, dalis buvo parduoti kitų šalių įmonėms.
Pekino pyktį Lietuvą užsitraukė po to, kai lapkričio viduryje Vilniuje buvo atidaryta Taivaniečių atstovybė. Kinija nepripažįsta Taivano nepriklausomybės ir laiko jį savo dalimi, todėl kitose šalyse tokioms atstovybėms vietoj Taivano naudojamas kompromisinis Taipėjaus vardas. Papildomą įtampos šaltinį kelia tai, kad kinų kalba įstaiga skamba kaip Taivano atstovybė.
Šią savaitę buvo paviešinti Užsienio reikalų ministerijos (URM) užsakymu bendrovės „Vilmorus“ gruodžio 10–18 dienomis atliktos apklausos duomenys. Net 60 proc. gyventojų neigiamai vertino Lietuvos politiką Kinijos atžvilgiu, 13 proc. į ją žiūri teigiamai.
„Washington Post“ žurnalisto paklaustas apie šį aspektą, G.Landsbergis sakė, kad nėra patenkintas tuo, kaip buvo suformuluotas apklausos klausimas. „Kaip politikas galiu pasakyti tiek – akivaizdu, kad Kinijos spaudimas mūsų šalies įmonėms kelia įtampą ir trukdo pasiekti bendrą sutarimą dėl situacijos“, – kalbėjo jis.
Amerikiečių leidiniui G.Landsbergis dar kartą patvirtino nemanantis, kad Taivano vardo atstovybės atidarymas buvo klaida.
„Vyriausybė nemano, kad Taivano salos žmonėms vadinti save taivaniečiais yra klaida. Mes aiškiai sakome, kad tai nepažeidė vienos Kinijos politikos“, – kalbėjo politikas, pabrėždamas, kad klaida laiko Pekino sprendimą vienašališkai pervadinti Lietuvos atstovybę Kinijoje.
„Tai yra klaida ir kai kas galėtų sakyti, kad tai netgi yra tarptautinių taisyklių pažeidimas. Jie pakeitė pavadinimą, sustabdė mūsų dokumentų galiojimą ir todėl mes turėjome [iš ambasados Pekine] evakuoti savo komandą“, – kalbėjo G.Landsbergis.
