„Belaruskalij“ avansas „Lietuvos geležinkeliams“: G.Landsbergis nežinojo, M.Skuodis nustebo

Kaip rašė 15min, Seime trečiadienį paaiškėjo, kad lapkritį, artėjant JAV sankcijų „Belaruskalij“ įsigaliojimo terminui gruodžio 8 dieną, Lietuvos valstybinė įmonė paėmė avansą iš Baltarusijos režimo atstovų. Apie tai esą buvo informuotos Užsienio reikalų ir Susisiekimo ministerijos.

G.Landsbergis: nebuvome informuoti

„Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška teigė, kad paskutinysis mokėjimas užtikrina pervežimus gruodį, tačiau pridūrė, kad pervežimas gali tęstis ir dalį sausio mėnesio. O Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius sako išgirdęs, kad sutartys apmokėtos trims mėnesiams į priekį.

Užsienio reikalų ministras trečiadienį neigė, kad apie šią situaciją buvo informuotas.

„Nebuvome informuoti. Tą informaciją sužinojome paskutinėmis dienomis, prieš sankcijos įgyvendinimą. Klausimą irgi uždaviau, kas privertė tuos pinigus priimti. Kaip suprantu, tie pinigai buvo priimti be jokio išankstinio įspėjimo, be nieko. Situacija yra keista, kodėl ji taip suveikė ir kas paskatino dalyvauti tokioje operacijoje“, – žurnalistams trečiadienį sakė G.Landsbergis.

Paklausus, ar „Lietuvos geležinkeliai“ neturėjo priimti tokio mokėjimo, jis sakė, kad „mokėjimas yra netipinis.“

„Tai yra netipinis mokėjimas. Čia yra faktas. Manau, kad bet kuriuo atveju, jei jums staiga koks nors kolega pervestų krūvą pinigų, turėtumėte klausimų, kodėl taip atsitiko. Be to, tai, kad įmonė neturėjo tokių klausimų, kelia pagrįstų klausimų, kaip čia taip atsitiko“, – komentavo užsienio reikalų ministras.

M.Skuodis nustebintas

Susisiekimo ministras Marius Skuodis taip pat pripažino, kad situacija dėl gautų avansų jį nustebino.

„Tas faktas mane nustebino. Mane nustebino ir tam tikri baltarusių veiksmai atlikti avansus. Tai yra netipiniai avansai. Tokie pervedimai nebūdavo atliekami“, – sakė M.Skuodis.

Tačiau, jo teigimu, vertėtų susikoncentruoti į rimtesnius klausimus – sankcijų įgyvendinimą Lietuvoje.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Marius Skuodis

„Kaip žinome, Europos Sąjungos sankcijos galioja tik naujoms sutartims, „Lietuvos geležinkelių“ su „Belaruskalij“, atrodo, yra iki 2023 metų. Tai yra vienas faktas. Antras dalykas – dėl ko mes dirbame ir konsultuojamės su JAV partneriais – dėl JAV sankcijų gyvendinimo. Dabartinės, kokios yra priimtos, pirmiausia galioja JAV fiziniams ir juridiniams asmenims, taip pat atsiskaitymams JAV doleriais. Tiesiogiai Lietuvos juridiniams asmenims jos netaikomos“, – pastebėjo susisiekimo ministras.

Jis pabrėžė, kad sankcijas įgyvendina juridiniai asmenys, tačiau valstybė gali imtis atitinkamų veiksmų.

„Kaip ministras, neturiu privilegijos kalbėti politiniais pareiškimais, nes kiekvienas mano veiksmas gali turėti teisines ir finansines pasekmes. Norėčiau, kad šioje vietoje klausimus perkeltume į teisinę aplinką, būtent dėl to šią savaitę kreipiausi į nacionaliniam saugumui svarbių objektų komisiją, kad ji įvertintų „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ sutartį, kiek ji atitinka Lietuvos nacionalinio saugumo interesus”, – kalbėjo M.Skuodis.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Belaruskali

Pasak ministro, kažkuriuo metu, iki gruodžio 8 dienos, „Lietuvos geležinkeliai“ paprašė baltarusių atlikti avansinį mokėjimą. Iki šios datos juridiniams asmenims buvo paliktas laikas pabaigti visus sandorius.

„Po to, kiek žinau, įkrito ir papildoma suma. Tas nustebino“, – sakė M.Skuodis.

Pasak jo, spalio mėnesį buvo atliktas mokėjimas už lapkritį, o lapkritį buvo atliktas „netipinis“ mokėjimas į priekį.

A.Armonaitė: jei yra sankcijos, tranzitas turi būti nutrauktas

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sakė neturinti platesnės informacijos apie „Lietuvos geležinkelių“ gautus mokėjimus iš Baltarusijos, tačiau pabrėžė, kad sankcijos turi realiai veikti.

„Aš nematau, kaip galėtų Lietuva toliau trąšų tranzitą organizuoti. Jei yra sankcijos, jos turi būti įgyvendinamos”, – tvirtino ministrė.

„Svarbiausia tarp šitų detalių nepamesti tikslo – jei JAV įgyvendina sankcijas Baltarusijos režimui, Lietuva turi svarstyti, kaip jos galėtų realiai veikti. Jos turi realiai veikti, tas buvo ir yra svarstoma“, – pridūrė A.Armonaitė.

Paklausta, kaip Lietuvos verslą paveiks Baltarusijos sprendimas nuo sausio boikotuoti vakarietiškus maisto produktus, ministrė tvirtino, kad tai neturės didelės įtakos.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Aušrinė Armonaitė

„Makroekonominiu požiūriu tai tikrai neturės įtakos, nes mūsų verslai yra persiorientavę jau kurį laiką. Čia nebus didelės žalos. Manau, kad Baltarusijai ekonomiškai tai yra daug nenaudingiau. Lietuvos ekonomikai tai nėra žalinga sankcijų politika. Tai yra režimui žalinga sankcijų politika. Toks yra tikslas – spausti, kad žmonės, kurie kenčia Baltarusijoje, nebūtų įkaitai“, – kalbėjo A.Armonaitė.

Į klausimą, koks poveikis Lietuvos ekonomikai būtų atšaukus baltarusiškų trąšų tranzitą per mūsų šalį, ji atsakė trumpai – „nedidelis.“