Šalies vadovas taip pat paragino nestumti per jėgą giliavandenio uosto projekto, nes dėl jo būtinybės nesutaria žmonės, jis turės didelį poveikį aplinkai.
„Tas stūmimas per jėgą, aš nemanau, kad yra labai prasmingas, juo labiau, kad šiandien mes neturime dar ir tvirtų (...) investuotojų, kurie mums būtų priimtini pagal visus nacionalinio saugumo kriterijus“, – žurnalistams Klaipėdoje sakė G.Nausėda.
„Jeigu tai yra kinų investicijos, tai jau yra susiję su tais klausimais, kurie šiandien visai Europai yra labai svarbūs, tai yra nacionalinio saugumo aspektas“, – teigė jis.
Klaipėdoje jau beveik dešimtmetį mąstoma apie uosto plėtrą ir išorinio giliavandenio uosto statybas, galinčias kainuoti apie 800 mln. eurų.
Dalis pareigūnų nerimauja, kad Kinijos investicijos į Lietuvą gali atnešti nepageidaujamą politinę įtaką, o Pekino išskirtinis dėmesys Rytų Europai skaldo ES vienybę.
G.Nausėda teigė, kad dėl giliavandenio uosto nėra vieningos tiek šiuo metu Klaipėdos uoste dirbančios įmonės, tiek visuomenė.
Pasak jo, taip pat dar neatsakyta į klausimą, ar nėra galimybių uosto plėtrai panaudoti pietinę miesto dalį.
„Taip kad turėkime investuotojus, turėkime planus, įsitikinkime, kad išnaudojame kitas galimybes, ir tada jau judėkime prie šito klausimo“, – kalbėjo prezidentas.
Jis taip pat perspėjo, kad turint giliavandenį uostą „poveikis gamtai bus didelis“.
Politikai diskutuoja apie planus išorinį uostą pastatyti iki 2025 metų.
