Trečiadienį šalies vadovas inicijavo diskusiją apie šalies ekonomikos atsparumą. Joje dalyvavo užsienio reikalų, ekonomikos, finansų ministrai, Seimo komitetų, parlamentinių partijų, Lietuvos banko, „Investuok Lietuvoje“ vadovai ir verslo asociacijų atstovai.
Po susitikimo šalies vadovas teigė dedantis daug vilčių į eksporto plėtrą alternatyviose rinkose, pavyzdžiui, Australijoje, Indijoje.
„Kalbėjome apie galimas pelno mokesčio sistemos pataisas. Prezidentūra pasirengusi inicijuoti sprendimus. Kalbėjome apie apyvartinių lėšų papildymo galimybes, ES gaivinimo fondo paskolinės dalies geresnį panaudojimą mūsų verslo interesams įgyvendinti“, – nurodė G.Nausėda.
Pasak prezidento, dabar labiausiai reikėtų gerokai intensyvesnio darbo su sąjungininkais, partneriais – to, anot jo, pristigo ankstyvajame sprendimų priėmimo etape.
Be to, prezidentas tikisi, kad su partijų atstovais pavyks pasiekti nacionalinį partijų susitarimą svarbiausiomis užsienio politikos kryptimis.
„Turime kalbėti apie tai, kad Lietuvos ir Kinijos santykių aspektai turi tapti ES politikos aspektais, nes tik šitaip galime išspręsti susiklosčiusias problemas“, – teigė G.Nausėda.
Be to, prezidentas teigė pasigendąs „empatijos verslui.“
„Kartais empatijos verslui, pajamų didinimui, darbo vietų kūrimui mes pristingame. Mes kartais leidžiamės į labai aukštas materijas, pakylame labai aukštai į dangų, nematydami, ant ko stovime. Mūsų ekonomikos pagrindas yra mūsų verslininkai, investuotojai ir jų interesus, balsus turime girdėti gerokai labiau, nei pavykdavo iki šiol“, – nurodė prezidentas.
Tuo metu užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, paklausus, ar sutinka su šalies vadovo pozicija, jog šioje situacijoje reikia labiau galvoti apie verslą, teigė manantis, jog Lietuva sugeba tai suderinti su kitu svarbiu klausimu.
„Manau, kad gebame suderinti tiek Lietuvos strateginę laikyseną, kuri yra itin svarbi mūsų santykyje su saugumą užtikrinančiais strateginiais partneriais, bei mūsų verslo interesus“, – sakė G.Landsbergis.
„Jau esame priėmę sprendimus dvigubinti komercijos ir prekybos atašė skaičių visame pasaulyje. Prioritetinės rinkos yra Pietryčių Azijoje, Japonijoje, Pietų Korėjoje, Singapūre, tame pačiame Taivane, kur pavasarį atidarysime prekybos atstovybę, ir, be abejo, JAV“, – sakė A. Armonaitė.
Jis taip pat teigė, kad, norint deeskaluoti situaciją būtina, kad to norėtų pati Kinija.
„Yra tam tikros kryptys, diskusijos, kuriomis galima kalbėtis su mūsų kolegomis Pekine. Esame tam tikrų pasvarstymų perdavę per Europos institucijas ir tiesiogiai. Bet kaip ir minėjau susitikimo metu, deeskalacija didžiąja dalimi priklauso ir nuo tų, kurie situaciją yra pasirinkę eskaluoti. Šiandien didžiausi eskalaciniai veiksmai ateina iš Kinijos ir jos apsisprendimas yra, kuriuo keliu ji eina“, – tvirtino užsienio reikalų ministras.
„Kinija pasirinko eskaluoti ne tik savo santykį su Lietuvą, bet ir santykį su Europa, paversdama tai bendra europine problema. Akivaizdu, kad nuo jos labai didele dalimi priklauso, kur galima tą santykį su ES normalizuoti“, – pridūrė G.Landsbergis.
Anot jo, Europa yra linkusi normalizuoti santykius su Kinija, tą rodo ir prezidento G.Nausėdos siekis surengti Europos Sąjungos viršūnių susitikimą šiuo klausimu.
A.Armonaitė: patiriame, tikiuosi, laikinų nesklandumų
Spaudos konferencijoje pasisakiusi ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sutiko, kad Lietuvos investicinė reputacija patiria tam tikrų iššūkių.
Ministrė sakė susitikime su prezidentu pasidalijusi planais, kaip pritraukti į Lietuvą talentų iš viso pasaulio.
„Lietuvos verslui svarbu ne tik stabili aplinka, bet ir kokie specialistai dirbs. Netrukus pavasario sesijoje Seimui ir Vyriausybei atnešime paketą sprendimų, kurie leis atsivežti talentingų žmonių iš viso pasaulio“, – žadėjo ministrė.
Pasak jos, tai, kad patiriame „tikėtina, laikinų nesklandumų, yra ir milžiniška paskata ieškoti naujų rinkų.“
„Jau esame priėmę sprendimus didinti komercijos ir prekybos atašė skaičių visame pasaulyje. Prioritetinės rinkos yra Pietryčių Azijoje, Japonijoje, Pietų Korėjoje, Singapūre, Taivane, kur atidarysime prekybos atstovybę, ir JAV“, – vardijo A.Armonaitė.
Kalbėdama apie paramą verslui, ji sakė, kad vasario pradžioje turėtų būti paleistas apyvartinių ir investicinių paskolų mechanizmas bei subsidijos įmonėms, kurios nori perorientuoti savo prekybą ir ieško naujų rinkų diversifikavimui.
K.Vizbaras: mes buvome paaukoti dėl vertybinės politikos
„Brolis Semiconductors“ bendraįkūrėjis Kristijonas Vizbaras sakė susitikime perdavęs šalies lazerių sektoriaus, Vokietijos automobilių pramonės ir žemės ūkio kapitalo įmonių poziciją deeskaluoti ir normalizuoti situaciją su Kinija.
„Ką mes išgirdome – situacija galutinai paaiškėjo. Užsienio reikalų ministras gana tiesiai pasakė, kad situacija su Kinija nesikeis. Formaliai mes buvome paaukoti dėl vertybinės politikos. Vadinasi, mes turime fokusuotis į ateitį, vystyti savo plėtrą kitose valstybėse. Taip supratome, kad greitų pasikeitimų šitoje situacijoje nebus“, – sakė K.Vizbaras.
Jis akcentavo, kad dėl šios situacijos įmonė perkels plėtrą į kitas šalis – tai reikalinga, kad būtų galima toliau dalyvauti globaliose tiekimo grandinėse.
„Tai, kas liks Lietuvoje, tarnaus kažkokiam nišiniam taikymui, kur įmanoma išvengti Kinijos dalyvavimo. Tai jau darome. Daugelis mūsų sektoriaus įmonių tai jau daro realiu laiku“, – situaciją apibūdino verslo atstovas.
Paklausus, ar dabartinėje padėtyje pagelbėtų valstybės parama, jis nurodė, kad verslai nėra orientuoti į paramą – šioje vietoje svarbiau galimybė vystyti veiklą bei parduoti produktus.
„Šiandien reikia suprasti, kad tiek automobilių pramonės sektorius, tiek lazerinių technologijų sektorius, kuris nori dirbti per globalias tiekimo gandines, negali ignoruoti fakto, kad Kinija tose grandinėse dominuoja. Ne mes taip pasirinkome. Taip tiesiog yra. Jei negalime parduoti gaminių, komponentų nei tiesiogiai, nei netiesiogiai, šioje geografinėje vietoje negalime vykdyti veiklos arba bent jau labai ženklios dalies verslo, tą dalį mes ir perkeliame“, – aiškino verslininkas.
Konfliktas su Pekinu
Kinija prieš Lietuvą jau kurį laiką taiko diplomatinio ir ekonominio spaudimo priemones. Pekino pyktį sukėlė Lietuvos sprendimas Vilniuje atsidaryti Taivaniečių atstovybei, įstaigos pavadinime naudojant Taivano vardą.
Kitose Europos Sąjungos šalyse ir JAV atstovybės veikia kaip Taipėjaus ekonominiai ir kultūriniai biurai, taip pabrėžiant nepolitinį jų pobūdį.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija teigia, kad ji nepažeidė tarptautinių įsipareigojimų, tuo metu Kinija tvirtina, kad toks sprendimas prieštarauja „vienos Kinijos principui.“
Tokia situacija kelia sunkumų Lietuvos verslui – mūsų šalies įmonės negauna reikalingų komponentų iš Kinijos, o Kinija nepriima gaminių, kurių kilmės šalis yra Lietuva.
Tuo metu Lietuvos ryšiai su Taivanu tampa vis glaudesni – šį mėnesį taivaniečiai pranešė apie 200 mln. dolerių fondą – bus investuojama į puslaidininkių ir lazerių sektorius, taip pat bus įkurtas 1 mlrd. dolerių paskolų fondas bendriems projektams su Lietuva.
Suburta ir darbo grupė, kuri įvertins Lietuvos galimybes ir pasiūlys strategiją, kaip mūsų šalyje plėtoti puslaidininkių pramonę.
