Sąmoningas vieno gražiausių Lietuvos gamtos kampelių teršimas prieš metus sukėlė tikrą visuomenės įtūžį – pirkėjai skelbė „Grigeo“ grupės, kuriai priklauso ir „Grigeo Klaipėda“, gaminamam tualetiniam popieriui boikotą, visuomenininkai rengė mitingus prie grupės įmonių vartų. Apie „Grigeo“ produkcijos pirkimo stabdymą pranešė didieji prekybos tinklai, o IKEA pareikalavo iš savo tiekėjų – didžiausių šalies baldų gamintojų – nenaudoti „Grigeo Klaipėda“ pakuočių.
Tiesa, po dviejų mėnesių prasidėjus pandemijai, o per karantiną iš parduotuvių lentynų sparčiai nykstant ne tik makaronams ir kruopoms, bet ir tualetiniam popieriui, boikotas pasimiršo. Pirkėjai šlavė tualetinį popierių nežiūrėdami, kas jį pagamino, o prekybos tinklai „Rimi“, „Norfa“ tylomis ir vėl atnaujino bendradarbiavimą su įmone. Prekybos tinklas „Iki“ išliko vienintelis, vis dar neperkantis „Grigeo“ produkcijos.
Teisėsaugos pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame įtarimai pareikšti ir pagrindiniam grupės akcininkui Gintautui Pangoniui, artėja į pabaigą. Jis atsakys ir į klausimą, kokią žalą aplinkai padarė Klaipėdos kartono fabrikas – užsimenama apie dešimtis milijonų eurų.
O kol laukiamos tyrėjų išvadų, kritikai pastebi, kad iš „Grigeo Klaipėda“ veiksmų atgaila po metų baigia pradingti – įmonės veiklą posėdyje aptarinėjantiems Seimo nariams ir prokurorams „Grigeo Klaipėda“ advokatai siunčia raštus dėl esą pažeistos nekaltumo prezumpcijos, dabartiniai vadovai visą kaltę verčia buvusiems vadovams, o bendrovės nusamdyti aplinkosaugos ekspertai nustatė, kad padaryta žala aplinkai nėra tokia ir reikšminga – nepakenkta nei žuvims, nei planktonui. Beje, prieš tai bendrovė buvo pareiškusi, kad esą nuotekos valėsi ir tiesiog tekėdamos vamzdžiais.
Duodamas interviu 15min „Grigeo” grupės pagrindinis akcininkas Gintautas Pangonis neatsakė į klausimą, ar įmonė nesiginčydama atlygins teisėsaugos tyrimo metu nustatytą žalą aplinkai, jei ji skirsis nuo bendrovės samdytų ekspertų skaičiavimų. Visgi G.Pangonis tikino, kad nuo atsakomybės nebėgs nei jis, nei įmonė.
Išsamaus pokalbio metu verslininkas taip pat pripažino, kad sugadintą reputaciją teks atstatinėti dar ilgai, tačiau tikino, kad iš klaidų pasimokė ir per pastaruosius metus padaryta viskas, kad panaši situacija niekada nepasikartotų: įvairius duomenis ir ataskaitas gauna platesnis ratas vadovų, pasamdyti tvarumo vadovai, įdiegtos automatizuotos stebėjimo sistemos.
Pokalbio metu G.Pangonis taip pat atskleidė, kaip įmonių grupę paveikė metų pradžioje vykęs „Grigeo“ produkcijos boikotas ir kokios įtakos turėjo atslinkusi pandemija.
– Sukanka metai nuo tos dienos, kai Klaipėdos teisėsauga pranešė išsiaiškinusi, kad kartono fabrikas „Grigeo Klaipėda“ daugelį metų galimai tyčia leido nevalytas nuotekas į Kuršių marias. Aplinkosaugininkų nuomone, tai galėjo būti viena didžiausių ekologinių katastrofų šalyje, o žala aplinkai siekti dešimtis milijonų eurų. Ikiteisminis tyrimas dėl „Grigeo Klaipėda“ žalos aplinkai jau artėja prie pabaigos, netrukus byla turėtų pasiekti teismą. Ką nustatė teisėsauga, netrukus sužinosime, o ką išsiaiškinote jūs patys, atlikę vidinį tyrimą – kas tikrieji kaltininkai?
– Bus metai, kai visa tai įvyko. Be abejo, kai sužinojome tą žinią, tai man buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus. Mes atlikome vidinį tyrimą, kurio metu vienas iš pagrindinių nustatytų dalykų, kad jokio tiesioginio vamzdžio į marias nėra. Visas vanduo iš gamyklos teka į Dumpius, kur atliekamas pirminis mechaninis valymas, po to biologinis valymas, po biologinio valymo išteka į „Klaipėdos vandens“ kanalą, kuriuo 10 kilometrų teka į marias. Atlikdami tą tyrimą aiškiai pasakėme, kad jokių papildomų vamzdžių nėra, visos gamybinės nuotekos teka tik šiuo keliu.
Po to samdėme kompaniją „Afry“, kuri peržiūrėjo mūsų vidinius procesus, atliko analizes ir vertino, kodėl taip įvyko, kodėl nematėme. Didžiąją dalį jų rekomendacijų įgyvendinome. Pagrindiniai dalykai – kad raportavimą dėl vienos ar kitos srities matytų ne tik vienos srities vadovai, bet ir platesnė grupė vadovų, kad tie duomenys būtų matomi internete. Buvo įdiegta daugybė automatinių matavimų, sujungta Dumpių valyklos operatorinė su centrine operatorine.
Vienas iš pagrindinių dalykų, kad pasamdėme tarptautinę kompaniją „TIG Environmental“, kuri pripažinta Europoje, kad atliktų taršos tyrimą. Jie atliko tyrimą ir viena svarbiausių išvadų, kad pačiu blogiausiu scenarijumi Kuršių marios galėjo būti paveiktos tik prie vandens išleistuvo ir tik nedideliame plote. Žala žuvims, planktonui nebuvo padaryta. Visa ta ataskaita pateikta Aplinkos apsaugos agentūrai, prokuratūrai, Aplinkos apsaugos departamentui ir laukiame jų galutinio sprendimo, kaip galėtume kompensuoti žalą, padarytą gamtai ir kokias priemones įgyvendinti.
– Prieš metus Jūs sakėte, cituoju: „Tai, kas buvo daroma Kuršių marioms – nedovanotina“. Dabar kalbate, kad žala aplinkai nėra tokia didelė. Tai vis dėlto jūs dar matote, kad buvo padaryta milžiniška žala aplinkai, ar jau laikotės nuomonės, kad nieko baisaus nenutiko?
– Aš galiu tą patį pakartoti, kad tas, kas buvo daroma, tikrai nedovanotina. Imamės visų priemonių, kad ateityje tokie dalykai tiesiog negalėtų nutikti.
Kokio dydžio žala padaryta, nustatys ekspertai. Mūsų pasamdyti ekspertai, kurių mes kvalifikacijos nekvestionuojame, atliko daugelį tyrimų, atliko ir modeliavimą. Jų išvados pateiktos ekspertams, t.y. aplinkosaugininkams. Dabar laukiame – kaip iš tikro kas buvo, turi pasakyti ekspertai.
– Kokia finansine išraiška Jūsų pasamdyti ekspertai įvertino „Grigeo Klaipėda“ padarytą žalą gamtai? Apie kokią sumą jie kalbėjo?
– Sumos aš šiandien negaliu įvardinti, nes tai ir ikiteisminio tyrimo medžiaga.
– Ar tiek įmonė, tiek įmonių grupė yra pasiryžusi atlyginti tą žalą, kurią paskaičiuos ir įvardins teisėsauga? Ar, jei ta suma skirsis nuo jūsų pasamdytų ekspertų įvardintos sumos, jūs vis dėlto ginčysitės?
– Man sunku pasakyti, kas bus paskaičiuota, kaip bus paskaičiuota, ką nustatys ekspertai – tai yra ikiteisminis tyrimas. Yra mūsų medžiaga, bet mes pasiryžę atlyginti žalą gamtai, mes tikimės, kad paskaičiavimai vyks pagal Lietuvos ir Europos Sąjungos (ES) įstatymus, pagal ES direktyvas, kurios turi būti perkeltos į Lietuvos teisinę bazę, ir atitinkamai matysime. Šiandien dienai aš tikrai negaliu pasakyti. Įmonė „Grigeo Klaipėda“ pasiryžusi atlyginti padarytą žalą ir toliau dirbti.
– Tad, ar gali būti ginčijama suma?
– Aš nežinau, kokia suma bus paskaičiuota ir t.t. Mes esame pasiryžę atlyginti žalą, padarytą gamtai. Tikrai laukiame to suskaičiavimo. Kaip tai bus padaryta, kaip bus suskaičiuota – apie tai ir kalbėsime.
– Praėjus metams nuo taršos skandalo buvo laiko pagalvoti, apsvarstyti – kaip manote, kaip buvo galima anksčiau užkirsti kelią tai ilgametei taršai ir kokias asmeniškai savo klaidas matote?
– Visuomenė, kaip kartais tenka girdėti, painioja. Aš esu AB „Grigeo“ vadovas. „Grigeo Klaipėda“ yra atskira įmonė ir aš buvau jos valdybos pirmininkas, šiuo metu esu tik valdybos narys.
– Ir pagrindinis akcininkas.
– Ir akcininkas, bet kaip sakyt, akcininkų pas mus yra daug. AB „Grigeo“ turime virš 3 tūkst. akcininkų. Ir „Grigeo Klaipėda“ turi apie 600 akcininkų. „Grigeo Klaipėda“ akcininkas yra AB „Grigeo“, ne aš.
– Bet galutinis naudos gavėjas esate jūs.
– Galutiniai naudos gavėjai yra visi AB „Grigeo“ akcininkai, ne tik aš vienas. Taip, aš prisipažįstu, kad akcininkas esu. Bet aš visuomet juokaudavau, kad akcininkas turi tris pagrindines teises. Pirma, paskirti valdybą, antra, teisę gauti dividendus, trečia, palikti akcijas kažkam testamentu. Tai akcininko teises gal aš su humoru pristačiau, bet tuo ir užsibaigia.
Įmones prižiūri valdybos, darbą atlieka įmonių vadovai. Aš Klaipėdoje apsilankydavau turbūt kartą per mėnesį, gal kartais ir dažniau. Dirbau kaip valdybos narys, visi tie dalykai turėjo būti kontroliuojami vadovų. Taip, aš, kaip valdybos pirmininkas, prisiimu tą atsakomybę.
Atrodo, visą kontrolės mechanizmą planuoji, žiūri, bet jeigu susiduri su neatsakingu požiūriu arba su sukčiavimu... Visą laiką vieni galvoja, kaip sukurti sistemą, kad ji veiktų. Kiti kartais galvoja, kaip tą sistemą apeiti. Mes padarėme, kad tuos kritinius momentus dėl aplinkosaugos, kitų dalykų matytų daug platesnis ratas žmonių, ir tokie dalykai negalėtų įvykti.
Ilgai apie tai galvojau, kur padarytos klaidos, ką mes padarėme blogai, ko galbūt aš nemačiau, ko valdyba nematė, nes ne tik aš žiūrėdavau –visa valdyba žiūrėdavo. Mes tai aptarinėjome, kur kokias padarėme klaidas, ir pasamdę tarptautinius ekspertus bandome ištaisyti, kad ateityje tokie dalykai nepasikartotų.
Nepasikartotų ne tik Klaipėdoje, bet ir kitose įmonėse, nes tokie dalykai yra neleistini ir nė vienas vadovas ir akcininkas turbūt to nenori, kad įmonės neteisingai elgtųsi.
– Minėjote, kad klaidas įsivardinote. Tai kokios jos būtų?
– Vienos iš tų, kur minėjau – raportavimas platesnei įmonės vadovų grupei. Dalis ataskaitų bus pateikiama ir valdybai, stebima. Dviejose didžiausiose įmonėse – AB „Grigeo“ ir AB „Grigeo Klaipėda“ įvesta nauja pareigybė tam stebėti – tvarumo vadovai.
Tie dalykai yra padaryti ir tikimės, kad ateityje tokie dalykai nepasikartos. Visuomenė turbūt painioja. „Grigeo“ vardai labai panašūs – „Grigeo“, kuri veikia Grigiškėse, taip pat buvo po padidinamuoju stiklu. Aplinkosaugininkai patikrino viską iš eilės ir nieko nerado nė vienoje kitoje mūsų grupės įmonėje. Taip pat gaminami visiškai skirtingi produktai – AB „Grigeo“ gamina higieninius popierius, „Grigeo Klaipėda“ gamina kartoną – popierių pakuotei.
– Ką per šiuos metus „Grigeo Klaipėda“ nuveikė, kad ta žala aplinkai būtų sumažinta ar bent iš dalies atpirkta?
– Perjungus į „Klaipėdos vandenį“ įmonė „Grigeo Klaipėda“ nustojo savo nuotekas valyti, visos nuotekos „Klaipėdos vandeniui“ atiduotos. „Grigeo Klaipėda“ ėmėsi veiksmų, skyrė paramą Klaipėdos universitetui – buvo skirta pusė milijono eurų tam tikroms programoms įgyvendinti. Tarp jų – taršos priemonių mažinimui Klaipėdos mieste, naujų technologijų įgyvendinimui, taršos stebėsenai Klaipėdos mieste, taršos kvapų stebėsenai ir turbūt ateičiai skirtos tam tikros paramos besimokantiems ekologijos studentams, kad ekologijos specialistų būtų kuo daugiau.
– Ar tai pusės milijono eurų vertės fondas, apie kurį kalbėjote prieš metus?
– Prieš metus kalbėjome apie fondą, bet mes neįsteigėme fondo, nes įsteigus fondą atsiranda ir daugiau tam tikrų niuansų – jį reikia valdyti, o to nepriklausomo valdytojo mes tiesiog nesuradome. Susitarėme su Klaipėdos universitetu ir skyrėme jiems tuos pinigus.
– Visgi pastebima, kad praėjus metams iš „Grigeo Klaipėda“ veiksmų atgailos nelabai ir matyti. Netgi priešingai – labiau pastebimas puolimas. Neseniai Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariai, kurie atliko parlamentinę kontrolę dėl „Grigeo Klaipėda“ taršos mažinimo priemonių įgyvendinimo, sulaukė raštų iš įmonės advokatų su priekaištais, kad pažeidžiama nekaltumo prezumpcija, teisė į sąžiningą baudžiamąjį procesą ir pan. Tokių raštų sulaukė ir aplinkos apsaugos institucijos, Generalinė prokuratūra, Klaipėdos apygardos prokurorai. Seimo narė Ligita Girskienė tokį raštą įvertino kaip bandymą visus įbauginti. Kaip Jūs vertinate tokius advokatų raštus ir kaip manote, ar tokie veiksmai nepapiktins visuomenės dar labiau?
– Manau, kad jūs tą raštą skaitėte. Jame turbūt parašyta, kad jei Seimo nariai darė parlamentinį tyrimą, kas priklauso pagal įstatymą, tai viskas gerai, nėra ko bijoti. Niekas turbūt nieko nebaugina. Bet jei atliekami neteisėti veiksmai, tai turbūt nėra labai gerai. Aš to rašto nenorėčiau komentuoti, tai advokatų kompetencija, ar yra nusižengiama vienokiems ar kitokiems įstatymams, ar yra teisingai elgiamasi vienos ar kitos įmonės atžvilgiu.
Nemanyčiau, kad čia nėra kažkokios atgailos. Akcinė bendrovė „Grigeo Klaipėda“ daro visus veiksmus, kad tarša ateityje nepasikartotų, kad būtų įgyvendinti tvarūs sprendimai. Jei Seimo nariai ar visuomenininkai tikrai daro savo darbą teisėtai, tai viskas tvarkoje. Jei Seimo nariai spaudžia kitas institucijas atlikti kažkokius neteisėtus veiksmus, tai turbūt nėra taip labai gerai. Čia turbūt advokatų įžvalga, kurios aš šiai dienai nelabai ir galiu visos pakomentuoti.
– Dar sugrįžkime į situaciją prieš metus. Paaiškėjus apie „Grigeo Klaipėda“ leistas nevalytas nuotekas, kilo visuomenės pasipiktinimas – dalis pirkėjų boikotavo visos „Grigeo“ grupės produkciją, didieji prekybos tinklai taip pat atsisakė šių prekių, o tokia korporacija kaip IKEA paprašė savo tiekėjų nenaudoti „Grigeo Klaipėda“ kartono. Kokios buvo šio boikoto pasekmės tiek visai grupei, tiek „Grigeo Klaipėda“?
– Be abejo, toks didelis skandalas atsiliepė ir visai „Grigeo“ grupei. Atsilieptų bet kokiai įmonei, bet mes ėmėmės priemonių – pokalbių su mūsų partneriais prekybos tinklais, pateikėme įrodymus, kad tai yra visiškai skirtingos įmonės, kad atlikus aplinkosauginius tyrimus kitose įmonėse nieko panašaus tikrai nėra ir nėra buvę.
Labai džiaugiuosi, kad didžioji dauguma iš karto suprato ir buvo atnaujinta prekyba. Su kitais užtruko ilgiau. Atsirado ir papildomi klientai, kurie pradėjo pirkti.
Šiandien pasakyti, koks tai nuostolis ar kokia suma, yra labai sudėtinga, nes situacija yra visiškai pasikeitusi. Ko niekas nesitikėjo – turime dar ir COVID-19 pandemiją, kuri taip pat paveikė daugelį įmonių, ekonomiką, tokias sritis, kaip restoranai, kavinės, kur dalis mūsų produkcijos eina.
– Per 2020 metų 9 mėnesius grupės pajamos smuko 9 proc. ar 9,2 mln. eurų (apyvarta pasiekė 97 mln. EUR). Grupės grynasis pelnas sumažėjo 43,3 proc. iki 7,38 mln. eurų. Ar tai buvo taršos skandalo pasekmė, ar pandemijos pasekmė?
– Turbūt didžiausius nuostolius dėl šio skandalo patyrė „Grigeo Klaipėda“.
Didžiausius nuostolius dėl šio skandalo patyrė „Grigeo Klaipėda“.
Per tą laikotarpį pasikeitė kainos, atėjo pandemija, tai kiek čia taršos skandalo poveikis, kiek pandemijos poveikis, kiek pasikeitusios ekonominės situacijos poveikis, mes to neįvertinome ir šiai dienai negaliu pasakyti tokių skaičių.
– Kiek sumenko pardavimai ir pelnas „Grigeo Klaipėda“ bendrovės?
– Mes kotiruojami biržoje ir to, kas nepaskelbta, pasakyti negaliu. „Grigeo Klaipėda“ pajamos krito ir įvardinčiau, kad gana nemažai. Ir dabar dar turime nuolat sustojimus, nes „Klaipėdos vanduo“ neturi pakankamai pajėgumų išvalyti mūsų nuotekų, todėl turime laikas nuo laiko sustoti. Tai mums taip pat atsiliepė ir dėl to dirbame nepilnu pajėgumu. Šiai dienai didžiausią nuostolį patyrė „Grigeo Klaipėda“, bet jo įvardinti negaliu, nes tai neparodyta mūsų ataskaitose.
Išmokta tikrai didelė pamoka man asmeniškai ir kaip žmogui, ir kaip verslininkui, nes ilgai tą reputacijos sugadinimą reikės atstatinėti.
– Kiek dar liko įmonių, nutraukusių dėl skandalo ir neatnaujinusių bendradarbiavimo?
– Galima būtų įvardinti, kad tik keletas, jų pavadinimų nenorėčiau pasakyti. Su jais yra kalbamasi, teikiama informacija ir tikimės, kad taip pat bus atnaujinta prekyba. Tikimės, kad mūsų atlikti veiksmai, priemonės juos įtikins, kad toliau galime bendradarbiauti.
– Paaiškėjus apie „Grigeo Klaipėda“ terštas Kuršių marias po kelių mėnesių prasidėjo pandemija. Kaip tai atsiliepė įmonių grupei? Viena vertus, pandemija sukėlė visiems šoką, kita vertus, žmonės puolė į parduotuves šluoti prekių ir nešė ne tik maisto produktus, bet ir tualetinį popierių. Ar ta pandemija ir pirmoji karantino banga padėjo greičiau užbaigti ir „Grigeo“ prekių boikotą?
– Nemanau, kad tai padėjo. Manau, kad boikotą turbūt padėjo pabaigti mūsų pateikti įrodymai, kad tai skirtingos įmonės, atlikti aplinkosaugininkų patikrinimai.
Be abejo, tai buvo didelis šokas ir mums patiems. To viruso nepažinojome ir dėjome visas pastangas ir priemones, kad apsaugotume darbuotojus, kad virusas nepatektų į įmonę.
– Ar pavyko židinių išvengti „Grigeo“ grupės įmonėse?
– Negalime pasakyti, kad visiškai pavyko išvengti. Darbuotojai atsinešė iš namų – kieno žmona susirgo, kieno vaikai iš mokyklos parsinešė, ypač dabar, kai per dieną tokie didžiuliai kiekiai sergančiųjų. Mes darydavome greituosius testus, žmones tikrindavome ištisomis pamainomis. Keista, bet rasdavome žmonių, kurie neturi jokių simptomų – juos tada izoliuodavome ir kol kas lyg ir sekasi išvengti židinių.
Gal didesnį protrūkį turime Ukrainoje, kur nežinau, ar nereikės sustabdyti gamybos, nes gamybos vadovas užsikrėtė. O jis bendravo su visais gamybos darbuotojais. Kol kas dėl koronaviruso protrūkių nebuvome sustoję, visos įmonės dirba.
– Per pirmąjį karantiną visus stebino tos tuščios lentynos – net ir tualetinio popieriaus. Kiek paaugdavo tualetinio popieriaus poreikis per karantinus tiek Lietuvoje, tiek eksporto rinkose?
– Per pirmąjį karantiną, matėme, kad žmonės tuštino lentynas ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, Amerikoje. Tuo metu paaugo tualetinio popieriaus poreikis, kad lentynos būtų užpildytos, bet kiek – negaliu šiai dienai įvardinti.
Mes produkcijos nepritrūkome, tačiau sandėlių atsargos buvo iki minimumo sumažėjusios. Būdavo taip, kad sunkvežimiai laukia, kada užbaigsime gamybą ir pabaigsime krauti tuos sunkvežimius. Tokios įtampos buvo.
Vėl užsipildžius lentynoms, žmonės, kurie daug tualetinio popieriaus parsinešė, iškart jo nesuvartojo, todėl po to lentynų pildymas gana stipriai sumažėjo. Be abejo, gavome užklausimų ir iš kitų šalių, nes pardavinėjame produkciją į daugelį šalių.
– Kaip apskritai paveikė grupės veiklą pandemija? Vienos įmonės nuo pandemijos labai smarkiai nukentėjo, kitos netgi išlošė. Kaip buvo jūsų atveju?
– Visos grupės negalėčiau priskirti prie laimėtojų. Daliai įmonių, kaip pakuotės gamintojams, buvo laikotarpis, kai galvojome, kad jau turbūt sustosime, nes užsakymų nebėra – sustojo baldų fabrikai, kitos įmonės.
Atrodydavo, kad tuoj niekam nebereikės pakuotės, bet pamažu vėl atsigaudavo paklausa, vėl pradėdavo reikėti. Be abejo, tą patį galima pasakyti apie „Grigeo Baltwood“, kur gaminame medžio plaušo plokštę – taip pat skaičiuodavome dienas ir ruošdavomės planus, kaip stovėsime, kiek stovėsime, bet vis atidėdavome sustojimą dienai ir žiūrėdavome, kad kitą dieną šiek tiek išsispręsdavo situacija. Sandėlių atsargas tuo momentu iki maksimumo užsiaugindavome, bet atsirasdavo vėl pirkėjas ir vėl pirkėjas, ir kažkaip viskas pajudėdavo.
Šiek tiek naudingiau su higieniniu popieriumi, nes turėjome bumą, pakilimą ir poreikį, bet tam tikromis bangomis, kur staiga reikėdavo labai daug, o po to ilgesnį laiką nereikdavo. Tikrai buvo labai skirtingų laikotarpių įvairioms įmonėms.
Turėjome kitų iššūkių, kurie gana stipriai stabdė veiklą. „Grigeo“ popieriaus mašina sugedo ir buvo iššūkis pasikviesti vokiečių specialistus, kurie galėtų suremontuoti. Turėjome gauti Vyriausybės leidimą, kad jie galėtų atvykti. Normaliu atveju, tai būtų greitai ir operatyviai išspręsta, o per karantiną truko daug ilgiau tokie dalykai.
– Netrukus savo žodį dėl ilgamečio Kuršių marių teršimo tars ir teisėsauga, tyrimas baigiasi. Kokiomis nuotaikomis laukiate tyrimo pabaigos, ko tikitės, nes tam tyrime ir Jūs esate vienas iš įtariamųjų.
– Taip, įtarimai pareikšti ir man. Tikiuosi, kad šis įvykis, skandalas bus ištirtas ir tikrai ateityje nepasikartos. Prisiimu visą atsakomybę ir jei aš būsiu kaltas, kokia bausmė bus paskirta, aš ją priimsiu, nes galvoju, kad tame turbūt ir valdyba turėjo tam tikrus dalykus matyti plačiau ir stebėti.
Prisiimu visą atsakomybę ir jei aš būsiu kaltas, kokia bausmė bus paskirta, aš ją priimsiu.
Be abejo, iš tų dalykų pasimokoma, tai didžiulė pamoka. Ir jei įmonė dirba gerai – rezultatai, planai vykdomi, tai kartais ir mažiau tos kontrolės, tai šiuo metu mes ir visose kitose įmonėse platesnę kontrolę įdiegėme.
Išmokta tikrai didelė pamoka, gana sunki pamoka man asmeniškai ir kaip žmogui, ir kaip verslininkui, nes ilgai tą reputacijos sugadinimą reikės atstatinėti, įrodinėti ir įmonei, ir įmonių grupei, ir man kaip žmogui.
– Praėjus metams ir vėl norisi paklausti, ar žinojote apie teršiamas Kuršių marias, ar įtarėte?
– Aš nuvykdavau pasižiūrėti ir stebėdavome procesus, praeidavome. Tiek, kiek gaudavome informacijos, iš jos nežinojau ar nepastebėjau tų dalykų – ne tik aš vienas, bet ir kiti valdybos nariai. Matomai, tie dalykai buvo daromi tikrai neviešai ir tikrai nesidalinant su visais. Po to kalbėjau su daugeliu darbuotojų ir vadovų pačios Klaipėdos ir jie buvo nustebę, kad taip galėjo vykti.
Tai bus pamoka ir kitoms įmonėms, jei pas ką nors tokie dalykai vyksta.
– Minėjote, kad įmonė patyrė didelį visuomenės spaudimą, bet argi galima dėl to kaltinti visuomenę? Kaip jūs pats tai vertinate?
– Be abejo, tai turbūt buvo nederami įmonės veiksmai ir taip neturėtų būti elgiamasi.
Aš manau, kad visuomenės požiūris į tai buvo pagrįstas.
Aš manau, kad visuomenės požiūris į tai buvo pagrįstas.
Taip, tikrai taip negalima elgtis ir manau, kad mes galbūt pirmi sulaukėme tokio didelio spaudimo ir tokio visuomenės požiūrio ir aš manau, kad tai bus pamoka ir kitoms įmonėms, jei pas ką nors tokie dalykai vyksta.
