Tiesa ar melas? G.Skaistė: absoliučiai daugumai įmonių siūloma PVM lengvata nėra aktuali

Dėliojant naująjį biudžetą, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas siūlo 9 proc. PVM lengvatą restoranams, kultūrai bei sportui įvesti neribotam laikui. Tačiau Vyriausybė norėtų tokią lengvatą įvesti tik pusmečiui – iki kitų metų liepos.

Dėl galimo partinės krypties nesilaikymo komiteto pirmininko Mykolo Majausko padėtis TS-LKD tampa miglota, teigia šaltiniai.

Trečiadienį kalbėdama su žiniasklaida finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, kad Biudžeto ir finansų komiteto siūloma PVM lengvata nėra naudinga minėtiems sektoriams, nes daugelis tų, į kuriuos ji nutaikyta, esą nėra PVM mokėtojai, trečiadienį pranešė naujienų agentūra BNS.

Anot ministrės, didžiausia nauda iš tokios lengvatos tenka bendrovėms, turinčioms didelę apyvartą – pavyzdžiui, greitojo maisto restoranams ir picerijų tinklams.

„Sakysime, kad didžioji dalis maitinimo sektoriaus įmonių, kultūros sektoriaus, juridinių ir fizinių asmenų, kurie teikia tas paslaugas, nėra PVM mokėtojai. Absoliučiai daugumai įmonių ši lengvata nėra aktuali. Tačiau kalbant apie tuos subjektus, kuriems ta lengvata yra aktuali, visgi didžioji dalis lengvatos naudos koncentruojasi tose įmonėse, kurios turi dideles apyvartas“, – žurnalistams trečiadienį teigė G.Skaistė.

Ministrė atmetė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko teiginius, kad PVM lengvata aktuali 13 tūkst. įmonių, kurių 99 proc. yra smulkusis verslas.

„15 didžiausių PVM lengvatos naudos gavėjų, bent maitinimo sektoriuje, koncentruojasi į greitojo maisto restoranus ir tinklines picerijas. Visgi manome, kad tai nėra smulkusis ir vidutinis verslas, kaip, tarkime, jį įsivaizduoja statistinis Lietuvos gyventojas“, – sakė finansų ministrė.

Tiesa ar melas?

Kaip nurodoma Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) tinklalapyje, prievolė įmonėms mokėti PVM atsiranda jeigu tenkinama bent viena iš šių sąlygų:

• juridinio asmens atlygis iš šalies teritorijoje (Lietuvoje) vykdomos ekonominės PVM apmokestinamos veiklos (prekių tiekimo / paslaugų teikimo) per metus (per paskutiniuosius 12 mėnesių) viršija 45 000 eurų;

• juridinis asmuo Lietuvoje iš kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių narių per kalendorinius metus įsigyja prekių daugiau kaip už 14 000 eurų;

• juridinis asmuo yra kontroliuojamas asmens, kontroliuojančio keletą juridinių asmenų, ir kurių bendra pajamų suma iš prekių tiekimo / paslaugų teikimo Lietuvoje per metus (per paskutiniuosius 12 mėnesių) viršija 45 000 eurų arba Lietuvoje iš kitų ES valstybių narių per kalendorinius metus įsigyja prekių daugiau kaip už 14 000 eurų.

Juridinis asmuo, ketinantis vykdyti ekonominę PVM apmokestinamą veiklą arba jau vykdantis ekonominę PVM apmokestinamą veiklą, bet neviršijantis aukščiau minėtų ribų, PVM mokėtoju taip pat gali įsiregistruoti savanoriškai.

45 tūkst. eurų atlygio riba yra 123 eurai per dieną, t. y. 3750 eurų per mėnesį – taigi bendrovės vidutiniškai turi neviršyti šios pajamų ribos, jeigu nenori tapti PVM mokėtojomis.

Restoranų atstovai komentuoja, kad PVM nemokančios maitinimo įstaigos arba greičiausiai slepia tikrąsias pajamas, arba valdo labai smulkius, sezoninius verslus.

Su 15min kalbėjęs Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) viceprezidentas ir restoranų grupės „Amber Food“ direktorius bei akcininkas Gediminas Balnis teigė, kad neviršyti 45 tūkst. eurų metinės pajamų ribos, būnant tradiciniu nuolatiniu maitinimo verslu, yra beveik neįmanoma.

Gediminas Balnis.

G.Balnio teigimu, sunku būtų įdarbinti daugiau nei 2 darbuotojus, dirbti pelningai ir neatitikti kriterijų PVM mokėtojo prievolei.

„45 tūkst. eurų yra pakankamai nedidelio restorano mėnesio apyvarta. Tai tokių ne PVM mokėtojų yra tikrai labai mažai. Ir logikos nebūtų, nes negalėtų išlaikyti dviejų etatų. Jeigu yra dvi darbo vietos, dviejų darbo vietų išlaikymas minimaliai kainuoja apie 3,5 tūkst. eurų. Matematika nesusiveda – dviejų darbuotojų įmonė negalėtų išsilaikyti su tokia [iki 45 tūkst. eurų per metus] apyvarta“, – skaičiavo verslininkas.

Jis teigė nesuprantantis, kodėl finansų ministrė klaidina visuomenę. Anot jo, 95 proc. šio sektoriaus įmonių yra smulkiosios ir vidutinės įmonės, „kaip ir visoje Europoje“.

G.Balnis pridūrė, kad nė viena didelė maitinimo Lietuvos įmonė netgi neatitinka įstatymiškai apibrėžtos „didelės įmonės“ sąvokos.

Didele įmone laikoma tokia bendrovė, kurios balanse nurodyto turto vertė yra daugiau nei 20 mln. eurų; pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius finansinius metus – 40 mln. eurų; vidutinis metinis darbuotojų skaičius pagal sąrašą per ataskaitinius finansinius metus – 250 darbuotojų.

Pašnekovas teigė, kad keletas galbūt atitinka nebent darbuotojų skaičiaus kriterijų, tačiau ne likusius du.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Evalda Šiškauskienė

LVRA ketvirtadienį išplatintame pranešime cituojami VMI duomenys ir teigiama, kad 2019 metais Lietuvoje viešojo maitinimo veikla užsiėmė 6124 įmonės, o 2390 (39 proc.) iš jų buvo PVM mokėtojos. Šiuo metu sektoriuje veikia 6242 įmonės, o 2761 (44 proc.) iš jų yra PVM mokėtojos.

„Kaip matome, PVM mokėtojų skaičius augo. Mūsų manymu, šią tendenciją paskatino PVM lengvatos inspiruotas įmonių noras išeiti iš šešėlio ir veikti skaidriai. Beveik neabejoju, kad lengvatos netekimas skaidrėjimo vektorių pasuktų atgal“, – išplatintame pranešime spaudai pažymėjo LVRA prezidentė Evalda Šiškauskienė.

Dviprasmiški skaičiai

Tad remiantis tokiais skaičiais, matematiškai, ministrės teiginys apie „daugumą įmonių“ tokiu atveju yra teisingas.

Jeigu priskaičiuojame visas veiklas, kurioms neterminuotai siūloma taikyti 9 proc. PVM lengvatą – renginių organizavimo veiklas, į kurias įeina kūrybinė, meninė ir pramogų organizavimo veikla; bibliotekų, archyvų, muziejų ir kita kultūrinė veikla; sportinė veikla, pramogų ir poilsio organizavimo veikla – matome dar didesnį skirtumą.

„Renginių organizavimo“ įmonių kategorijai priskiriamų įmonių Lietuvoje, VMI duomenimis, yra 6408, tačiau tik 208 iš jų yra PVM mokėtojos (3,24 proc.).

Sudėjus visus aukščiau paminėtus įmonių rodiklius ir visus PVM mokėtojus, gausime, kad minėtomis maitinimo ir pramogų organizavimo veiklomis Lietuvoje užsiima 12650 įmonių, iš jų PVM mokėtojomis yra 2452 (17,73 proc.).

Tai lemia, kad matematiškai ministrės G.Skaistės teiginys yra teisingas – tik penktadalis visų minėtų sektorių įmonių yra PVM mokėtojos, todėl daugumai, t.y. daugiau nei pusei, juridinių asmenų tokia lengvata nėra aktuali.

Tačiau pasižiūrėjus faktiškai, bent jau maitinimo sektoriuje daugiau įmonių PVM moka nei nemoka.

Pagal 15min prašymu surinktus VMI duomenis, realiai šiais mokestiniais metais maitinimo paslaugų veiklą vykdė gerokai mažiau įmonių – 4024. Iš jų PVM mokėjo 2244.

Tai sudaro 55 proc. visų įmonių, taigi bent jau tarp realiai veikiančių maitinimo paslaugas teikiančių įmonių, dauguma yra PVM mokėtojos.

Abu skaičiavimo būdai yra teisingi, 15min teigė VMI atstovai. Pirmuoju atveju priskaičiuojamos visos registruotos maitinimo įmonės, o antruoju – visos, kurios realiai vykdo veiklą.

Vis dėlto, prie realiai veiklą vykdančių maitinimo įmonių pridėjus pramogų sektoriaus įmones, PVM mokėtojais iš viso yra apie 21 proc. nuo 10432 realiai veiklą vykdžiusių minėtų sektorių įmonių.

Tad, 15min vertinimu, ministrės teiginys teisingas, jeigu kalbama apie visus sektorius, kuriems Seimo Biudžeto ir finansų komitetas siūlo 9 proc. neterminuota lengvatą, tačiau neteisingas, jeigu kalbama tik apie šalies maitinimo sektorių.