Blogiausia, kai vadovai pradeda meluoti patys sau. Visuomenėje vis dar vyrauja gaji stigma, kad organizacijų lyderiai negali rodyti savo emocijų, ypač baimės. Mes bijome pasirodyti silpni, mums gėda, tad užspaudžiame savo išgąstį.
O tada ir atsitinka tai, ko labiausiai vengėme – mus užvaldo stresas, nebesusitvarkome su kylančiais sunkumais ir nuo to gali nukentėti ne tik darbuotojai, bet ir įmonės veiklos rezultatai. Todėl reikia griauti stigmas ir garsiai kalbėti apie tai, kad vadovams neturėtų būti gėda jausti baimę.
Karti patirtis
Kartais ir man būna sunku pripažinti, jog bijau – juk aš vadovė. Su didžiausiu savo, kaip vadovės, iššūkiu susidūriau dar pandemijos pradžioje. Vos prasidėjus nuotoliniam darbui išsigandau nuotolinės lyderystės.
Ši baimė buvo tokia stipri, kad niekaip negalėjau nurimti. Visi kolegos dirbdavo iš namų, o manęs neapleisdavo vienatvės jausmas. Prastėjantis darbuotojų įsitraukimas, atšalęs tarpusavio ryšys gąsdino dar labiau. Kai jau buvo saugu dirbti darbovietėje, norėjau kolegas žūtbūt grąžinti į biurą. Atrodė, kad tik fiziškai būdama kartu su darbuotojais galiu būti lyderė, vadovė ir užtikrinti komandos efektyvumą.
Kolegos išgirdo prašymus ir mano gimtadienio proga padovanojo dovaną – visi savaitei vėl susirinko padirbėti biure. Nors galvojau, jog tai išspręs visas problemas, o baimės išnyks, įvyko atvirkščiai – kolektyvo ryšys ir pasitenkinimas darbu tik dar labiau susilpnėjo, nes jie norėjo ir toliau dirbti iš namų.
Įveikta baimė atneša netikėtus rezultatus
Supratau, kad negaliu versti darbuotojų eiti į biurą. Teko pažvelgti savo baimei į akis, su ja susitaikyti ir ieškoti problemos sprendimų. Reikėjo iš naujo sukurti aplinką, kurioje darbuotojai norėtų būti ir kuri motyvuotų juos siekti gerų rezultatų. Todėl nusprendžiau kolegas įtraukti į bendras veiklas, kurios padėjo pamatą bendroms tradicijoms.
Dirbtuvės, susibūrimai, įvairiausios naujos veiklos verslo rezultatams užtikrinti – tikrai nesitikėjau, kad tokie paprasti dalykai iš naujo atkurs mūsų ryšį, sugrąžins produktyvumą ir pasitenkinimą darbu, o mano nuotolinės lyderystės baimė pradings.
Naujų tradicijų ir dirbtuvių sėkmę patvirtino ir pagėrėję rodikliai. Nuotolinio darbo pradžioje darbuotojų lojalumą ir įsitraukimą į darbą rodantis „Employer Net Promoter Score“ (eNPS) rodiklis buvo nukritęs net iki 35 proc. Tai patys žemiausi skaičiai mūsų organizacijos istorijoje. Įveikusi savo baimę ir susikoncentravusi į naujus problemos sprendimus pastebėjau pokyčius ir rezultatuose – komandos eNPS rodiklis pakilo iki 52 proc.
Esant tokiai nepalankiai situacijai šalyje, įvairių nuogąstavimų tik daugės. Todėl visiems vadovams teks susiimti ir išmokti įveikti savo baimes. Tik taip įmonės galės išgyventi net ir ekonomiškai sudėtingu laikotarpiu.
