Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) atrankos kolegija sausio 25 dieną antrą kartą atsisakė priimti Estijos bendrovės skundą, todėl įsiteisėjo Apeliacinio teismo pernai spalį priimta nutartis, kuri bendrovę įpareigojo sumokėti 2,82 mln. eurų „Autokaustai“.
„Atrankos kolegija neturi pagrindo dėl kasacinio skundo priėmimo daryti kitokią išvadą nei pirmiau teikto kasacinio skundo atveju“, – galutinėje ir neskundžiamoje nutartyje konstatavo LAT, „Leonhard Weiss“ skundą atmetęs ir praėjusių metų pabaigoje – tada konstatuota, jog jis neatitinka Civilinio kodekso.
Ginčas tarp „Rail Baltica“ atšaką stačiusių partnerių kilo dėl „Autokaustos“ 2020 metų kovo-liepos mėnesiais nukasto ir utilizuoto 14,38 tūkst. kubinių metrų naftos produktais užteršto grunto.
„Autokausta“, „Leonhard Weiss“ ir dabar jau bankrutuojanti „Hidrostatyba“ 2017 metais sudarė jungtinės veiklos sutartį dalyvauti „Rail Baltica“ atšakos darbų konkurse, o „Hidrostatyba“ buvo paskirta atsakinga partnere. Pastarajai patyrus finansinių sunkumų, ją pakeitė „Leonhard Weiss“, tačiau bendrovės nesutarė, ar pastaroji perėmė ir įsipareigojimus „Autokaustai“.
Jos teigimu, Estijos įmonė netinkamai vykdė sutartines prievoles, atsisakydama priimti atliktus naftos produktais užteršto grunto kasimo ir utilizavimo darbus bei perduoti juos užsakovei.
Tuo metu „Leonhard Weiss“ teigimu, „Autokaustos“ ir „Hidrostatybos“ susitarimai dėl darbų buvo dvišaliai, o „Hidrostatybos“ įsipareigojimai – asmeniniai, todėl „Leonhard Weiss“ esą perėmė tik atsakingojo partnerio statusą, o ne visas „Hidrostatybos“ teises ir pareigas.
2021-ųjų rugpjūtį „Autokaustos“ ieškinį tenkino Kauno apygardos teismas, kuris iš „Leonhard Weiss“ iš viso priteisė 2,86 mln. eurų.
Pagrindiniai Kauno geležinkelio mazgo atkarpos Kaunas–Palemonas, sujungusios Kauno intermodalinį terminalą su „Rail Baltica“, statybos darbai baigti 2020 metų spalį. Apie 15 kilometrų geležinkelio rekonstravimo 54,8 mln. eurų vertės sutartis pasirašyta 2018 metų birželį.