Darbo valandų neskaičiuoja, lėšas aukoja
Įmonės „Visur imu“, valdančios elektroninę parduotuvę „Shmutke“, vadovas Darius Žutautas pasakojo, kad nuo penktadienio gyventojams siūlo dviejų rūšių gaminius su Ukrainos atributika – marškinėlius ir džemperius. Pasak jo, pirmomis dienomis susidomėjimas tikrai buvo didelis.
„Buvo momentas, kad savaitgalį įkrito 3–4 užsakymai per minutę, pats pikas buvo. Dabar jau šiek tiek aprimo, bet vis dar perka. Per valandą įkrenta bent po kelis užsakymus“, – 15min sakė D.Žutautas.
Nuo penktadienio iki sekmadienio įmonė pardavė 223 vienetus marškinėlių ir 77 džemperių. Už šiuos pardavimus, kaip parduotuvė skelbė feisbuke, organizacijai „Blue / Yellow“, remiančiai Ukrainos ginkluotąsias pajėgas ir nuo karo nukentėjusius civilius, paaukotas 6541 euras.
„Šiomis dienomis įdėsiu dar kelis dizainus, bet tikslas nėra iš to daryti prekybos, iš esmės mes visą pelną atiduodame. Turint mažiau dizainų, lengviau yra daiktus greitai pristatyti, kas, mano nuomone, šiuo metu aktualiau. Koncentruojamės į tai, kad greičiau pristatytume“, – tvirtino jis.
Per savaitgalį pardavė šimtus vienetų
Daugiausia džemperius, pasak D.Žutauto, įsigyja pavieniai pirkėjai ir ne tik Lietuvoje – juos užsisako JAV, Norvegijoje, Švedijoje.
Tuo metu įmonės „Divitus“, valdančios elektroninę parduotuvę „Špyga taukuota“, vadovas Paulius Šulga sakė, kad per savaitgalį parduota 180–200 vienetų džemperių bei marškinėlių.
„Manau, kad tokie skaičiai tikrai neblogi, žmonės aktyviai palaiko ukrainiečius, nori prisidėti, o tuo pačiu ir išsako savo nuomonę. Paklausiausi drabužiai yra su karo laivu, kur siunčiama toli toli“, – 15min sakė P.Šulga.
Drabužius su ukrainietiška simbolika, pasak parduotuvės vadovo, perka ne tik pavieniai gyventojai, bet ir įmonės.
„Šiandien išrašiau sąskaitą vienai įmonei, pirko 30 marškinėlių ir penkis džemperius“, – įvardijo P.Šulga.
Parduotuvių vadovai įvardijo, kad esant dideliam poreikiui darbo valandų neskaičiuoja.
„Visa gamyba dirbo savaitgalį ir dabar dirbame, kad spėtume pasivyti užsakymų poreikį, nes paraleliai ir toliau vyksta tai, kas vyko, visi standartiniai užsakymai, o dar toks poreikis atsirado. Stengiamės kuo greičiau pateikti produkciją, nes žmonėms tai aktualu, jie nori ją nešioti“, – sakė „Shmutke“ vadovas D.Žutautas.
Paklausiausi drabužiai yra su karo laivu, kur siunčiama toli toli.
Jam antrino ir P.Šulga, kurio parduotuvė taip pat aukoja pusę sumos nuo parduotų marškinėlių ir džemperių ukrainiečių reikmėms.
„Esame nedidelė įmonė, visi pažįstami, klasės draugai, tad greitai reaguojame. Norėjome padėti ukrainiečiams pinigais, nes pakariauti kol kas neisi“, – tvirtino jis.
Tiek P.Šulga, tiek D.Žutautas sakė, kad produkcijos su lietuviška atributika pardavimai nedidėja. „Dabar viską užgožė Ukrainos reikalai. Vasarį buvo stipriai išaugęs lietuviškos atributikos poreikis, gal prieš kovo 11 dieną bus panašiai“, – svarstė P.Šulga.
Ukrainos vėliavos iššluotos
Kalbinti pašnekovai pripažino, kad pastarosiomis dienomis Ukrainos vėliava yra labai paklausi prekė, jų paklausa išaugo šimtais kartų.
„Rusijai užpuolus Ukrainą, turėtas Ukrainos vėliavas pardavėme akimirksniu, bet netrukus papildėme jų kiekius. Tačiau Ukrainos vėliavų atsargos jau ir vėl senka – jų parduodame šimtais kartų daugiau, nei iki karo, šiuo metu ieškome galimybių mūsų prekybos centre internete užtikrinti dar didesnius Ukrainos vėliavų kiekius”, – 15min komentavo didžiausios elektroninės parduotuvės „Pigu.lt“ komunikacijos vadovas Nerijus Mikalajūnas.
Šiuo metu kitos ukrainietiškos atributikos „Pigu.lt“ neturi, bet, anot N.Mikalajūno, ieškoma galimybės jos pasiūlyti, nors dėl vykstančio karo tiekimas iš Ukrainos yra sunkiai įmanomas.
Tuo metu vėliavas gaminančios Kauno įmonės „Dauksta“, valdančios internetinę parduotuvę Flagmanas.lt, direktorius Stasys Daukšys pasakojo, kad Ukrainos vėliavų prekyba išaugo labai smarkiai. Tiesa, jis nesutiko įvardyti, kiek vėliavų buvo parduota pastarosiomis dienomis.
„Dėl to ilgėja pristatymo terminas. Per vieną dvi dienas neišeina to padaryti, tenka palaukti ir dvi savaites žmonėms“, – nurodė pašnekovas.
Jis pripažino, kad tokio palaikymo nuo karo kenčiantiems Ukrainos žmonėms nesitikėjo.
„Maniau, kad žmonės bus abejingesni, bet džiugina, kad yra toks palaikymas, kad žmonės taip išgyvena, aukoja, dedasi vėliavas. Nedžiugu dėl karo, bet kad yra toks palaikymas – džiugu“, – neslėpė S.Daukšys.
Jis tvirtino, kad vienodo susidomėjimo Ukrainos vėliavos sulaukia tiek iš pavienių gyventojų, tiek iš valstybės bei privačių įmonių.
„Visur yra išaugę pardavimai, ne tik Lietuvoje. Perka ir Italija, Prancūzija, Vokietija, JAV, Ispanija“, – vardijo S.Daukšys.
Pasak jo, didžiausias vienu pirkimu įsigytas vėliavų kiekis siekė 1000 vienetų.
„Jokio džiaugsmo nėra“
Tuo metu vėliavas gaminančios „AKA Baltic“ vadovas Aivaras Andruškevičius sakė, kad „žmonės perka bet ką“ – tiek prie automobilio tvirtinamas vėliavėles, tiek kabinamas balkonuose ar pritvirtinamas prie koto.
„Dabar, kai vyksta tie protestai, duokite žmonėms bet ką, kas yra su dviem spalvomis, ir jie pirks“, – sakė „AKA Baltic“ vadovas.
Jis sakė, kad situacija jam primena 2018 metus, kai buvo švenčiamas Lietuvos šimtmetis.
„Tada darėme tas vėliavas su džiaugsmu, dabar nėra jokio džiaugsmo. Tiesiog bandome kažkaip suktis, bet jokios ugnelės nėra“, – neslėpė A.Andruškevičius.
Pasak jo, įmonė sukasi kaip išmano stengdamasi patenkinti paklausą.
„Bet kai turi visos Lietuvos paklausą, nesvarbu, ar tai fiziniai, ar juridiniai asmenys, o pasiūla maža, ką gali padaryti? Ką spėjame pagaminti, tą parduodame“, – sakė jis.
„Pigu.lt“ atstovas įvardijo, kad pastaruoju metu išaugo ir Lietuvos vėliavų paklausa – jų parduodama panašiai tiek, kiek ir ukrainietiškų.
„Šiuo metu, kartu sudėjus Ukrainos ir Lietuvos vėliavas, jų parduodame apie 15 kartų daugiau, nei šių metų vasario 15–16 dienomis”, – sakė N.Mikalajūnas.
Tačiau gamintojai sakė Lietuvos vėliavų paklausos augimo nepastebėję.
„Manau, kad daug kas turi Lietuvos vėliavas, jos visada reikalingos ir jas naudoja. Ukrainos vėliavų niekas sandėly nelaikė ir nesiruošė tam, tai toks poreikis yra didesnis“, – aiškino S.Daukšys.
