Kaip jau skelbėme, šešėlis ant „Garsų pasaulio“ krinta dėl galimo poveikio Kirgizijos pareigūnams siekiant laimėti didelės vertės pasų tiekimo konkursą. Skelbiama, esą bendrovė galimai papirkinėjo pareigūnus apmokėdama jų keliones į užsienį. Dėl šios istorijos sulaikyta keletas asmenų. Taip pat, nedetalizuojant motyvų, iš pareigų atleista Kirgizijos registro tarnybos vadovė. Būtent Registro tarnyba vykdė abejonių sukėlusį viešąjį pirkimą.
Tai ne pirmas kartas, kai trečią dešimtmetį veikiančią įmonę ir jos savininkus prislegia kyšininkavimo šešėlis. Prieš keletą metų „Garsų pasaulį“ valdančia Belgijos kompaniją „Semlex“ užgriuvo tyrimas dėl galimos korupcijos Afrikoje, Kongo Demokratinėje Respublikoje.
Kaip skelbė „Reuters“, pasai Kongo gyventojams tiekti už itin didelę kainą, o bemaž trečdalis šios sumos teko Jungtiniuose Arabų Emyratuose registruotai kompanija LRPS. Ją, „Reuters“ šaltinių duomenimis, kontroliavo tuomečio Kongo prezidento Josepho Kabilos artimas giminaitis. Sutartyje, dėl kurios įtarimai prislėgė „Semlex“, figūruoja ir „Garsų pasaulio“ pavadinimas.
Ruošiasi arbitražui ir kreipėsi į VSD
Spaudos konferenciją „Garsų pasaulis“ surengė su buvusiais ir esamais vadovais. Į renginį atvyko ne tik dabartinė bendrovės generalinė direktorė Ana Janauskienė, bet ir jos pirmtakas Vytautas Mieliauskas, šiuo metu einantis bendrovės konsultanto pareigas. Abu jie kategoriškai neigė bendrovei metamus įtarimus.
„Mums yra labai skaudu, kad vietoj to, kad mes galėtume pasidžiaugti savo rezultatais, mes turime savo reputaciją ir savo teises ginti tarptautiniame arbitraže“, – sakė A.Janauskienė. Bendrovė jau kitą savaitę apie teisinius veiksmus ketina oficialiai informuoti Kirgizijos vyriausybę.
Pasak jos, konkurse Kirgizijoje „Garsų pasaulis“ paskelbtas nugalėtoju, bet sutartis „dėl nežinomų priežasčių“ pasirašyta nebuvo. Ji taip pat patvirtino, kad dvi konkurentės – Vokietijos ir Prancūzijos įmonės – pateikė skundus ir šie skundai buvo atmesti. Tačiau nagrinėjant skundus Kirgizijos žiniasklaidoje esą prasidėjo „puolimo kampanija“.
A.Janauskienės žodžiais, „Garsų pasaulis“ keliones į „dalykines konferencijas“ apmokėjo tik oficialiems konsultantams, o išleista suma buvo vos daugiau nei 300 eurų.
„Garsų pasaulio“ išlaidos, susijusios su Kirgizijos atstovų vizitais, siekia vos 334 eurus – o ir šiais pinigais finansuota kelionė asmens, kuris šiuo metu atstovauja konkurentams iš Vokietijos
Anot jos, antradienį apie situaciją Kirgizijoje bendrovė informavo Valstybės saugumo departamentą (VSD). A.Janauskienė pažymi, kad jokių kaltinimų „Garsų pasauliui“ pareikšta nebuvo, o nė vienas įmonės darbuotojas kol kas nebuvo apklaustas.
„Garsų pasaulio“ saugios spaudos direktorius Andrius Lukoševičius patikino, jog visos pirkimo procedūros metu įmonė nekontaktavo su pirkimo komisija – esą tai draudžia įstatymai. Pasak jo, įmonė buvo sulaukusi kvietimo pasirašyti sutartį, tačiau staiga komunikacija nutrūko, o pastaruoju metu informacija įmonę pasiekia tik kaip „tendencingi straipsniai“ Kirgizijos žiniasklaidoje.
Buvęs įmonės vadovas V.Mieliauskas stebėjosi, esą Kirgizijos žiniasklaidoje įmonė nušviečiama kaip „labai įtakinga“. Pasak jo, kai prasidėjo „Garsų pasaulio“ bendradarbiavimas su Kirgizija, šios šalies pareigūnams mūsų šalies dokumentų išdavimo sistema paliko labai gerą įspūdį – esą būtent dėl to įmonė buvo pakviesta dalyvauti vėliau įvykusiuose konkursuose.
V.Mieliausko teigimu, su šiuo metu „Garsų pasaulį“ skundžiančia Vokietijos kompanija „Mühlbauer ID Services GmbH“ susidurta ir tuo metu. Tada vokiečiai esą pateikė daug pigesnį pasiūlymą, tačiau buvo diskvalifikuoti.
„Tada niekas nesakė, kad tai yra „Garsų pasaulio“ darbas“, – prisiminė V.Mieliauskas.
Pasak jo, Vokietijos įmonė tada pateikė visiškai kriterijų neatitinkantį pasiūlymą ir siūlėsi atlikti tik dalį paslaugų, kurių reikėjo Kirgizijai. Sykiu V.Mieliauskas pažymėjo konkurentų niekuo nekaltinęs. Esą Vokietijos įmonė tuomet siūlė „visiškai ne tai, ko buvo prašoma“ ir „sujaukė situaciją“. Anot jo, Vokietijos kompanija siūlė tik įrangą, o „Garsų pasaulis“ – visą paslaugų kompleksą, kokio reikalavo Kirgizija.
Vis dėlto tuomet pasų gamybos Kirgizijoje įmonė nesiėmė ir konkurso nelaimėjo. Bendrovė Kirgizijoje dirbti pradėjo kaip banderolių tiekėja.
V.Mieliausko žodžiais, konkurencinėje aplinkoje jautėsi ir spaudimas, siekiant valstybinių užsakymų vienai spaustuvei Rusijoje.
Tariamas kyšis – 334 eurai?
V.Mieliauskas teigė bendravęs su Kirgizijos specialistais apie tapatybės korteles ir pristatęs „Garsų pasaulio“ galimybes. Tačiau esą tai nebuvo kalba apie šį konkursą, dėl kurio dabar ant „Garsų pasaulio“ metamas šešėlis. Esą tuomet šios diskusijos baigėsi „labai kirgiziškai“ ir tiek „Garsų pasaulis“, tiek kiti rinkos žaidėjai į tolesnes procedūras kviečiami nebuvo – esą be konkurso pasamdyti tiekėjai iš Pietų Korėjos.
Anot V.Mieliausko, dabar jis painiojamas į pasų skandalą, nors jo susitikimai nebuvo niekaip susiję su šiuo konkursu. Kaip ir A.Janauskienė, jis patikino, kad „Garsų pasaulio“ išlaidos, susijusios su Kirgizijos atstovų vizitais, siekia vos 334 eurus – o ir šiais pinigais finansuota kelionė asmens, kuris šiuo metu atstovauja konkurentams iš Vokietijos.
Kirgizijoje jau keletą metų veikia „Garsų pasaulio“ dukterinė įmonė. Ją Lietuvos bendrovė valdo kartu su vietos verslininku Uranu Tynajevu. Jis – buvusio Kirgizijos užsienio reikalų ministro sūnaus verslo partneris.
Pasak V.Mieliausko, šį bendrovė prisideda prie vienintelio valstybinio kontrakto – banderolių tiekimo. Esą tik tam dukterinė įmonė ir reikalinga – kad importuotų banderoles iš Lietuvos. Apie partnerio ryšius su Kirgizijos politikais V.Mieliauskas teigė nieko nežinantis.
Pasak A.Janauskienės, steigiant dukterinę įmonę reikėjo tiek vadovo Kirgizijos piliečio, tiek dalies akcijų šioje šalyje esančiam fiziniam ar juridiniam asmeniui.
Konge – tik gamintojai
Klausiamas apie padėtį Konge, V.Mieliauskas patvirtino, kad „Garsų pasaulis“ projekte dalyvauja kaip pasų bukletų gamintojas. „Jokių kitų dalykų mes ten nedarome“, – užtikrino V.Mieliauskas. Pasak jo, apie padėtį Konge „Garsų pasaulis“ žino daugiausiai iš žiniasklaidos.
Anot jo, „Semlex“ informaciją apie korupciją Konge kategoriškai neigia.
185 JAV doleriai už pasą – tiek dokumentas kainuoja Kongo piliečiams. V.Mieliausko vertinimu, kaina nėra adekvati, tačiau tai ne tik paso gamybos, bet ir papildomos infrastruktūros kaštai.
