Pretenzijų „imk ar mokėk“ principui, kuriuo remiasi „Gazprom“ eksporto kainų politika, taip pat yra pateikę pagrindiniai rusiškų dujų importuotojai, įskaitant Ukrainą ir Italiją. Griežtų „Gazprom“ sutarčių dominavimo epocha baigėsi, tvirtina ekspertai.
„Gazprom“ sugalvotos „imk ar mokėk“ sąlygos esmė yra ta, kad pirkėjas privalo sumokėti už visą sutartyje numatytą tiekiamą dujų kiekį, nepriklausomai nuo to, ar tokį kiekį jis išties importavo.
„Gazprom“ sugalvotos „imk ar mokėk“ sąlygos esmė yra ta, kad pirkėjas privalo sumokėti už visą sutartyje numatytą tiekiamą dujų kiekį, nepriklausomai nuo to, ar tokį kiekį jis išties importavo.
Šis Vienos arbitražo sprendimas – precedentas, kuris gali gerokai palengvinti kitoms Europos bendrovėms pasiekti pergales analogiškuose ginčuose su Rusijos dujų monopolininku.
Viena jų – Italijos bendrovė „Eni“, taip pat pateikusi ieškinį „Gazprom“ dėl „imk ar mokėk“ sąlygos taikymo, kuris, jos vertinimais, 2009 – 2011 metais jai kainavo maždaug 1,5 mlrd. eurų.
