1997 m. rugsėjį Vyriausybė pritarė, kad būtų išleista nauja 66 mln. litų vertės „Lietuvos dujų“ akcijų emisija, kuri sudarytų 16,5 proc. bendrovės akcinio kapitalo. Emisijos pirkimu domėjosi „Gazprom“
2003 m. gegužės 7 d. „Gazprom“ valdoma bendrovė Kauno termofikacijos elektrinė perėmė Kauno elektrinę, „Kauno energijai“ sumokėjusi 116,5 mln. litų
2004 m. sausio 7 d. Vyriausybė pritarė bendrovės „Lietuvos dujos“ 34 proc. akcijų paketo pardavimui „Gazprom“
2004 m. kovo 24 d. Vyriausybė ir „Gazprom“ baigė sandorį dėl 34 proc. bendrovės „Lietuvos dujos“ akcijų pirkimo ir pardavimo už 100 mln. litų
2006 m. liepos 1 d. „Gazprom“ maždaug ketvirtadaliu pabrangino Lietuvai parduodamas gamtines dujas, dujos vartotojams pabrango vidutiniškai 13 proc.
2006 m. gruodžio 14 d. Paskelbta, kad „Gazprom“ nuo 2007-ųjų sausio gamtines dujas Lietuvai brangina iki 210 JAV dolerių
2010 m. vasario 26 d. Konstitucinis Teismas paskelbė, kad bendrovės „Lietuvos dujos“ 34 proc. akcijų pardavimas „Gazprom“ neprieštaravo Konstitucijai
2010 m. kovo 5 d. – „Gazprom“, valdantis KTE, pareiškė dėl Lietuvos įsipareigojimų nevykdymo per 6 metus patyręs apie 342 mln. litų žalos ir dėl jos pradedantis ginčą su Lietuva
balandžio 7 d. – „Lietuvos dujas“ valdantys Rusijos ir Vokietijos koncernai „Gazprom“ ir „E.ON Ruhrgas International“ paragino Lietuvos Vyriausybę persvarstyti planus įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) direktyvas visiškai atskirti dujų perdavimo veiklą nuo gavybos ir tiekimo
2011 m. sausio 25 d. Energetikos ministerija Europos Komisijai pateikė skundą, kuriuo inicijuotas tyrimas dėl „Gazprom“ piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi
2011 m. kovo 3 d. Energetikos ministras Arvydas Sekmokas pareiškė, kad „Gazprom“ pažeidė 2004 metų sutartį dėl bendrovės „Lietuvos dujos“ akcijų paketo privatizavimo ir investicijų
2011 m. kovo 17 d. Energetikos ministerija kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, inicijuodama „E.ON Ruhrgas“ ir „Gazprom“ kontroliuojamos įmonės „Lietuvos dujos“ veiklos tyrimą
2011 m. kovo 24 d. Energetikos ministerija „Gazprom“ dar kartą pakvietė derėtis dėl dujų kainos Lietuvai
2011 m. birželio 14 d. „Gazprom“ kreipėsi į Stokholmo arbitražą, kurio prašo skubos tvarka uždrausti Lietuvos teismams spręsti bylą dėl „Lietuvos dujų“ veiklos tyrimo. Birželio 24 d. arbitražo teismas atmetė „Gazprom“ skundą
2011 m. rugpjūčio 29 d. „Gazprom“ vėl kreipėsi į Stokholmo arbitražą dėl „Lietuvos dujų“ veiklos tyrimo
2012 m. kovo 1 d. „Gazprom“ kreipėsi į tarptautinį arbitražą, siekdamas apginti savo investicijas dėl Lietuvos Vyriausybės vykdomos gamtinių dujų sektoriaus pertvarkos
2012 m. balandžio 13 d. „Gazprom“ pranešė apie sprendimą parduoti 99,5 proc. Kauno termofikacijos elektrinės akcijų paketą
2012 m. liepos 31 d. Stokholmo arbitražas atmetė „Gazprom“ pretenzijas Lietuvai ir galutinai patvirtino Vyriausybės teisę inicijuoti „Lietuvos dujų“ veiklos tyrimą Vilniaus apygardos teisme, atmetė visus „Gazprom“ reikalavimus dėl žalos atlyginimo
2012 m. rugsėjo 4 d. Europos Komisija oficialiai pradėjo tyrimą, ar „Gazprom“ nesinaudojo dominuojančia padėtimi Vidurio ir Rytų Europos šalių rinkose
2012 m. spalio 3 d. Lietuva Stokholmo arbitraže inicijavo ieškinį prieš „Gazprom“ dėl 5 mlrd. litų permokos už tiektas dujas
2012 m. gruodžio 17 d. Lietuvos apeliacinis teismas nepripažino Stokholmo arbitražo sprendimo dėl „Gazprom“ nustatytos dujų kainos Lietuvai
2013 m. kovo 7 d. „Gazprom“ Kauno termofikacijos elektrinės akcijas pardavė Rimando Stonio bendrovei „Clement Power Venture“
2013 m. gegužės 15 d. Aukščiausiasis Teismas atmetė „Gazprom“ atstovų ir „Lietuvos dujų“ prašymą laikinai stabdyti jos veiklos tyrimą
2013 m. rugsėjo 10 d. Aukščiausiasis Teismas nutarė kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (ESTT) dėl prejudicinio sprendimo, ar Lietuvoje bus pripažintas ir vykdomas Stokholmo arbitražo sprendimas dėl „Gazprom“ nustatytos dujų kainos Lietuvai
2013 m. gruodžio 18 d. EK pradėjo nagrinėti „Gazprom“ pateiktą informaciją dėl Europos Sąjungos (ES) vykdomo antimonopolinio tyrimo prieš Rusijos dujų milžinę
2014 m. gegužės 15 d. „Gazprom“ 20 proc. sumažino „Lietuvos dujoms“ tiekiamų dujų kainą už 2013-2015 metais tiekiamas dujas
2014 m. birželio 10 d. Konkurencijos taryba koncernui „Gazprom“ skyrė 123,1 mln. litų baudą
2014 m. gegužės 21 d. „Epso-G“ ir „Lietuvos energija“ iš Vokietijos „E.ON Ruhrgas International“ už 219,22 mln. litų išpirko 38,9 proc. „Lietuvos dujų“ akcijų, už 171,43 mln. litų – tiek pat „Amber Grid“, už 118 mln. litų – „Lesto“ akcijų
2014 m. birželio 12 d. „Gazprom“ už 417,1 mln. litų bendrovėms „Lietuvos energija“ ir „Epso-G“ pardavė po 37,1 proc. bendrovių „Lietuvos dujos“ ir „Amber Grid“ akcijų
2014 m. rugpjūčio 21 d. dujų tiekimo bendrovė „Litgas“ ir Norvegijos „Statoil“ pasirašė sutartį dėl 540 mln. kubų suskystintų gamtinių dujų (SGD) metinio pirkimo penkerius metus
2015 m. balandžio 3 d. „Gazprom“ pasitraukė iš arbitražo dėl europinės dujų sektoriaus reformos
2015 m. spalio 23 d. Aukščiausiasis Teismas (LAT) pripažino ir leido vykdyti Stokholmo arbitražo sprendimą, kuriuo bendrovės „Lietuvos dujos“ veiklos tyrimą anksčiau inicijavusi Lietuva įpareigota nespręsti ginčo su „Gazprom“ dėl dujų kainos
2015 m. gruodžio 28 d. – „Amber Grid“ pasirašė 10 metų sutartį su „Gazprom“ dėl dujų tranzito į Karaliaučių
2016 m. vasario 5 d. „Lietuvos dujų tiekimas“ pasirašė dujų pirkimo sutartį su „Statoil“, pagal kurią 2016 metais įsipareigojo nupirkti apie 300 mln. kubų dujų – daugiau kaip pusę šių metų dujų poreikio
2016 metų vasario 18 d. „Litgas“ pasirašė atnaujintą sutartį su „Statoil“, kuria trečdaliu sumažintas metinis SGD kiekis, o sutarties trukmė pailginta iki 2024 metų pabaigos
2016 metų vasario 18 d. „Achema“, iki šiol dujas pirkusi tik iš „Gazprom“, pasirašė dujų tiekimo sutartį su „Statoil“, iš kurios šiemet nusipirks apie 700 mln. kubų dujų
