„Pietų srautu“ nuo 2016 m. per metus tekės daugiau nei 60 mlrd. kubinių metrų dujų iš Rusijos: per Juodąją Jūrą, Bulgariją, Serbiją, Vengriją ir Slovėniją į Vakarų Europą. Sekmadienį Serbijoje netoli Saikašo kaimo suvirinti vamzdžiai, žymintis „Gazprom“ atėjimą į Serbiją.
„Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris darbų pradžios proga teigė: „Pietų srautas“ – naujas ir labai reikšmingas puslapis bendradarbiaujant Rusijai ir Serbijai. Serbija šiam projektui itin svarbi“.
Apžvalgininkai pastebi, kad projekto finansinę naštą prisiima pirmiausia Rusija. „Pietų srautas“ – dar vienas įrankis stiprinti įtaką ir Balkanuose, ir Europos Sąjungoje aplenkiant Ukrainą.
Pirmasis toks projektas – „Šiaurės srautas“, dujas į Vokietiją pumpuojantis po Baltijos jūros dugnu. Pietų ir Šiaurės srautai, aplenkia Ukrainą, kad būtų išvengta praeities kuriozų, kai dėl nesutarimų su šalimi Rusija užsuko kranelius, o įtaką pajuto visa Europa.
Serbiją rusai į „Pietų srautą“ įtraukė 2008 m. – apžvalgininkai spėja, kad pirmiausia suviliojo pažadu nepripažinti atsiskyrusio Kosovo nepriklausomybės.
„Pietų srautas“ – didžiausia investicija Serbijoje per pastaruosius dešimtmečius. Darbų vertė tik Serbijoje – apie 2 mlrd. eurų. Projekte dirbs 2–3 tūkst. darbininkų, o darbams pasibaigus tikimės 100 mln. eurų pajamų per metus iš tranzito mokesčių“, – sakė Serbijos premjeras Ivica Dačičius.
Ar dabartinė nauda neužgoš serbų ateities lūkesčių? Šalis siekia narystės ES, derybas norėtų pradėti kitų metų pradžioje, o į energetikos sektorių įžengusi Rusija tikriausiai pateiks painų uždavinį, panašų į tą, kurį sprendžia visos Europon besidairančios, bet nuo Rusijos energetiškai priklausančios šalys.
Nuo „Gazprom“ priklausoma ir pati ES, kuri kartu su JAV ateityje planuoja konkurentą „Pietų srautui“ – dujotiekį „Nabucco“. Jis Europai dujas tiektų iš Irako, Azerbaidžano ir Turkmėnistano.
