Balandžio mėn. buvo pradėti 118 bankroto procesų – šis skaičius viršija 100 ribą jau nuo praėjusių metų lapkričio mėn., kai įmonės pradėjo mokėti atidėtus mokesčius valstybei. Likviduojamų įmonių skaičius, palyginti su kovo mėn. išaugo tris kartus.
„Įmonės gali būti likviduojamos ir savininko sprendimu, ir kreditorių prašymu. Kol kas sunku pasakyti, kaip pasiskirsto ši dalis, tačiau rinkoje veikiančių įmonių skaičius pradėjo mažėti ir dėl likviduojamų įmonių skaičiaus ir dėl Registrų centro tęstinės iniciatyvos - per balandžio mėn. institucija išregistravo rekordinį 3,5 tūkst. skaičių įmonių, - komentuoja duomenų analitikos bendrovės „Scorify“ verslo klientų vadovė Jurga Tamašauskaitė. – Veikiančių įmonių kredito rizika persiskirsto link mažesnės rizikos, o visos šios tendencijos mažina mokėjimų grandinės sutrikimų grėsmę bei didina verslo atsparumą apskritai“.
Karo poveikis kitoks nei pandemijos
Mažiausios rizikos įmonių dalis per metus išaugo nuo 9 iki 15 proc., o daugiau nei pusės įmonių rizika sumažėjo – ir šis skaičius tolygiai auga nuo pernai metų vidurio nepaisant tik šiemet pasibaigusių pandeminių ribojimų. „Įmonių rizikos pokyčiai pandemijos metu parodė, kad tokių sukrėtimų poveikis pirmaisiais metais nebūna labai ryškus, nebent, kaip pandemijos atveju, buvo imtasi labai griežtų verslo ribojimų. Dėl jų labiausiai nukentėjo maitinimo, apgyvendinimo bei pramogų veiklomis užsiimančios įmonės.
Pernai metais 1 proc. šio sektoriaus įmonių buvo pradėti bankroto procesai, – sako J.Tamašauskaitė. – Tuo tarpu karo atveju rizikos yra labiau geopolitinės, nei vietinės. Jos sutrikdo logistikos grandines, žaliavų tiekimo apimtis, mažėja potencialių pardavimo rinkų. Be to, mūsų ir kaimyninių valstybių verslas susiduria su investuotojų pasitikėjimo mažėjimu, tad tikrąjį karo poveikį verslas patirs per dar ilgesnį laikotarpį, ir, tikėtina, kad jis bus gilesnis“.
Maitinimo ir apgyvendinimo sektorius pasižymi šiuo metu didžiausia aukštos rizikos įmonių dalimi tarp kitų sektorių. 19 proc. įmonių yra rizikingos, o ypač aukštos rizikos įmonių – apie 3 proc. „Matant ypač didelį rizikingiausių įmonių skaičių, galima daryti išvadą, kad maitinimo ir apgyvendinimo sektoriuje bankrotų banga tik prasideda“, - konstatuoja „Scorify“ atstovė.
Statybų įmonės – tarp rizikingiausių
Vis dėlto rizikingiausiu išlieka statybos sektorius, ketvirtadalis šio sektoriaus įmonių yra aukštos rizikos. Statybų įmonės pernai sudarė didžiausią bankrutuojančių įmonių dalį – jų buvo apie ketvirtadalį. Sektoriaus įmonės nepasižymi ir sparčiu darbuotojų skaičiaus augimu – pirmaisiais pandemijos metais sparčiai darbinę, įmonės nuo praėjusių metų įdarbino tik 2 proc. daugiau darbuotojų.
Per metus labiausiai darbuotojų skaičius augo būtent labiausiai nukentėjusiame maitinimo ir apgyvendinimo sektoriuje. Šiuo metu čia dirba 13 proc. daugiau darbuotojų nei prieš metus – per balandį šis skaičius išaugo 3 proc.
13 proc. per metus išaugo ir nuo pandemijos sparčiai besiplečiantis IT ir telekomunikacijų sektorius.
„Šie du skirtingi sektoriai – vienas susitraukęs, kitas augęs – darbuotojų skaičių augina dėl skirtingų priežasčių, - sako „Scorify“ atstovė. – Maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų sektorius deda pastangas, kad atstatyti ankstesnes verslo apimtis, tuo tarpu ITT sektorius, pagavęs augimo pagreitį, toliau sėkmingai plečia savo veiklą ir šiais metais demonstruos solidų augimą. Paklausą telekomunikacijų paslaugoms ir įrangai karas Ukrainoje sutrikdė tik laikinai – antrąjį karo mėnesį gyventojų užklausų paslaugoms išsimokėtinai padaugėjo 15 proc., palyginti su pirmu mėnesiu”.
J.Tamašauskaitė atkreipė dėmesį, kad gan aukšta kredito rizika laikosi ir tarp apdirbamosios gamybos įmonių – čia aukšta rizika pasižymi maisto gamybos įmonės.
