Lietuvos Apeliacinis teismas gruodžio 29 dieną atmetė „Geležinio vilko projekto“ skundą ir paliko galioti bendrovei nepalankų Vilniaus apygardos teismo šiemet balandį priimtą sprendimą.
„Atsižvelgdama į „Geležinio vilko projekto“ profesionalumą ir nurodomą M.Marcinkevičiaus neva padarytų pažeidimų pobūdį, kolegija sprendžia, kad bendrovė teikdama kreditorinį reikalavimą prekybos namams “Lina„ 2010 metais turėjo pastebėti ir įvertinti ieškinyje nurodomas aplinkybes dėl neva akivaizdaus sandorio nenaudingumo, įprastos komercinės praktikos neatitinkančių sutarties sąlygų, suvokti bankrutuojančios įmonės teisinį statusą ir jos galimybes toliau vykdyti sutartinius įsipareigojimus.
Tai, kad “Geležinio vilko projektas„ dar beveik penkerius metus nesiėmė jokių veiksmų tarp bendrovės “Akropolis„ ir prekybos namų “Lina„ sudarytos sutarties įvertinimui, nesudaro pagrindo ieškinio senaties terminą skaičiuoti nuo jos nurodomos datos – 2015 metų, kadangi toks terminas nelaikytinas protingu. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino bendrovę praleidusia 3 metų ieškinio senaties terminą“, – rašoma teismo nutartyje.
Teismo vertinimu, prekybos namai „Lina“ užsakytų darbų neatliko ne todėl, kad buvo nemoki, o užsakovo prašymu, todėl su ja nutraukti sutarties nebuvo priežasčių.
„Bendrovė „Geležinio vilko projektas“ teigia, kad M.Marcinkevičius elgėsi nerūpestingai ir aplaidžiai, nesiimdamas jokių priemonių sumokėtam avansui susigrąžinti nepaisydamas to, kad prekybos namai „Lina“ nuo 2008 metų neatliko jokių darbų pagal sutartį. Tačiau iš įrodymų matyti, kad 2009 metais šalys susitarė dėl darbų už nepanaudotą avanso sumą atlikimo, o 2010 metais užsakovas dalies darbų atsisakė.
Taigi ir po 2008 metų rangos sutartis buvo vykdoma, o darbų atlikimas pristabdytas ne dėl rangovo kaltės ar nemokumo, o dėl užsakovo sprendimų, todėl nėra pagrindo sutikti su teiginiais, kad M.Marcinkevičius turėjo imtis neatidėliotinų veiksmų siekdamas šią šią sutartį nutraukti“, – rašoma teismo nutartyje.
Teisme „Geležinio vilko projektas“ siekė prisiteisti 420,6 tūkst. eurų nuostolių. Anot įmonės, žala buvo padaryta, kai 2007 metais buvusiame gamyklos sklype stovėjusių pastatų griovimui buvo pasamdyta bendrovė prekybos namai „Lina“. Ji bankrutavo 2010 metais, „Geležinio vilko projektui“ likdama skolinga 287,9 tūkst. eurų. Todėl įmonė iš M.Marcinkevičiaus, kaip buvusio vadovo, siekė prisiteisti 287,9 tūkst. eurų tiesioginių bei 132,7 tūkst. eurų netiesioginių nuostolių.
Gruodį pradžioje Lietuvos Apeliacinis teismas atmetė ir „Geležinio vilko projekto“ skundą M.Marcinkevičiui dėl 5,36 mln. eurų nuostolių. Tokia suma Vilniaus apygardos teismas 2010 metais, tenkinęs įmonės „Akropolis“ ieškinį, sumažino „Velgos“ gamyklos teritorijos kainą. Vis dėlto vėliau įmonė pretenzijų valstybei atsisakė.
„Geležinio vilko projekto“ akcijas per Nyderlanduose registruotą „Akropolis Real Estate“ valdo bendrovė „Vilniaus prekyba“.
Šiuo metu paskelbtas architektūros konkursas pirmajam buvusios „Velgos“ gamyklos teritorijos plėtros etapui – čia norima suprojektuoti iki 200 butų namų kvartalą. Planuojama, kad 14 ha ploto teritorijoje gyvenamųjų namų kvartalai užims iki 45 procentų. Likusioje teritorijos dalyje planuojama statyti prekybos centrą bei administracinius pastatus.
„Velgos“ gamyklai priklausiusį sklypą iš valstybės „Akropolis Group“ 2005-2006 metais įsigijo už 11,72 mln. eurų.
