Sveikiname tokius žingsnius, rodančius, kad Seimo nariai mato visas šio, skubotai parengto, projekto galimas grėsmes Lietuvos visuomenei, ekonomikai ir galimam šešėlio augimui.
Raginame Seimo narius atsakingai vertinti priimamas Akcizų įstatymo pataisas, vadovautis visuomenės interesais ir ekonomine logika, nebandant akcizo pataisomis reguliuoti verslo grupių santykių. Juolab kad dabartiniame Akcizų įstatyme yra numatytas kasmetis alkoholio akcizų didėjimas iki 2018 metų, po aštuonis procentus kasmet.
Priėmus siūlomą Akcizų įstatymo straipsnių pakeitimo projektą, vien per pirmus jo galiojimo metus, alui, vynui ir kitiems lengviesiems gėrimams taikomas akcizas išaugtų 111 proc., o stipriesiems gėrimams – tik 5 proc. – 22 kartus mažesnis akcizo didinimas keliskart stipresniam alkoholiui. Pagal šį projektą lietuviško alaus akcizas jau pirmaisiais kėlimo metais prilygtų daniškam.
Tokia akcizų disproporcija jau 2017 metais dalį gyventojų skatintų rinktis stipriuosius gėrimus ir keltų grėsmę ne tik visuomenei.
Tokia akcizų disproporcija jau 2017 metais dalį gyventojų skatintų rinktis stipriuosius gėrimus ir keltų grėsmę ne tik visuomenei, bet ir visiškai paneigtų tikruosius Pasaulinės sveikatos organizacijos bei visos Europos bendrijos tikslus – mažinti neatsakingą ir sveikatai pavojingą alkoholio vartojimą. Šiuo metu Lietuvoje 44 proc. viso suvartojamo alkoholio sudaro alus, o 39 proc. – stiprieji gėrimai. Įsigaliojus AĮ pakeitimams, ši proporcija kardinaliai keistųsi jau 2017 metais.
Vakarų šalyse stiprieji gėrimai vartojami daug mažesnėmis proporcijomis, pavyzdžiui, Vokietijoje stiprieji gėrimai sudaro tik 18 proc., Danijoje dar mažiau – 14 proc. Rusijoje proporcijos visai kitokios – 51 proc. stiprieji alkoholiniai gėrimai ir tik 38 proc. vartoja alų. Senojoje Europoje dominuoja alaus ir vyno vartojimas. Klausimas – kuriuo keliu norime eiti: Rusijos, kur stiprieji gėrimai yra vartojami žymiai dažniau, ar Vakarų Europos?
Didesni alaus akcizai už siūlomą Lietuvai bus tik keliose šalyse, įskaitant Suomiją, kurioje alaus akcizas yra didžiausias ES. Pabrėžiame, kad būtent Suomijoje klesti „alkoholio turizmas“ į kaimyninę Estiją. Identiškas scenarijus gali pasikartoti Lietuvoje.
Dėl skuboto ir neproporcingo akcizų politikos taikymo, tikėtina, silpnojo alkoholio rinkoje būtų prarasti tūkstančiai darbo vietų (o kai kuriais atvejais kiltų reali grėsmė uždaryti visą verslą), sumažėtų surenkamų mokesčių į Valstybės biudžetą.
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis alaus suvartojimas šiais metais jau ir taip sumažėjo 6 proc., o nuo 2007 metų iki dabar – net 22 proc.
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis alaus suvartojimas šiais metais jau ir taip sumažėjo 6 proc., o nuo 2007 metų iki dabar – net 22 proc. Todėl visiškai nesuprantamas kai kurių politikų motyvas per vienus metus padidinti akcizą alui daugiau nei dvigubai, o per ketverius – net 5,4 karto.
Mums rūpi Lietuvos ateitis, norime gyventi ir dirbti sveikoje ir stiprioje visuomenėje, tad suprantame, kad kylant pragyvenimo lygiui turi didėti ir akcizai alkoholiniams gėrimams. Manome, kad kiekvienais metais didinant alkoholio akcizus, kad ir po 10–15 proc., Valstybė pasiektų savo tikslus, nevarydama pramonės į bankrotą, o savo piliečių – gerti stipresnį alkoholį arba silpnesniojo ieškoti gretimose valstybėse.
AB „Gubernija“; UAB „Kalnapilio – Tauro grupė“; AB „Kauno alus“; TŪB „Rinkuškiai“; UAB „Švyturys – Utenos alus“; UAB „Taruškų alaus bravoras“; UAB „Vilniaus alus“; UAB „Viking Malt“; AB „Volfas Engelman“
