Žiniasklaidai išplatintame pranešime rašoma, kad ant forumo scenos vienas po kito lipo jauni inovatoriai, kurie nepabijojo keisti taisyklių, imtis pokyčių ir kurti naujas savo sričių tendencijas.
D.Dvilinskas: prieš pradėdami verslą mes nenutuokėme, ką darome
Daumantas Dvilinskas, finansų technologijų startuolio „TransferGo“ bendraįkūrėjas ir vadovas, forume pasidalijo pagrindinėmis pamokomis, kurias išmoko kurdamas dabar jau keliasdešimčia milijonų vertinamą verslą.
„Yra viena priežastis, kodėl nepraleidžiu progos dalintis mūsų verslo istorija. Prieš 6-7 metus būtent tokios istorijos mane patį pastūmėjo imtis savo verslo. Todėl jei mano istorija kažką padrąsins – laikas nebus nuėjęs veltui“, – sakė D.Dvilinskas, kurį prestižinis verslo leidinys „Forbes“ prieš porą metų pripažino vienu iš 30 pasaulio įtakingiausių žmonių finansų sektoriuje iki 30 metų.
Jungtinėje Karalystėje gyvenantis vyras sakė, kad yra trys pagrindinės taisyklės, kurios galioja visiems, pradedantiems verslą. Pirma – turi pradėti verslą anksčiau, nei esi tam pasiruošęs. Antra – drąsa visada laimi prieš intelektą. Trečia – inovacija nėra ėjimas prieš kažką, reikia būti apsėstu savo klientais ir neskaičiuoti laiko.
„Studijuodami Lankasterio Universitete, su pinigų perlaidomis susidurdavome gana dažnai, ir matėme sistemos trūkumus. Tačiau reikėjo daug drąsos, kad sugalvotume keisti tai, apie ką nieko neišmanėme. Mes tikrai nežinojome, ką darome. Mes neatėjome su bagažu žinių. Išduosiu paslaptį – niekas nežino, ką jie daro. Todėl visus jaunus žmones labai kviečiu tiesiog nebijoti“, – sakė D.Dvilinskas.
Viskas prasidėjo 2012 m., kai „TransferGo“ pritraukė pirmąją 150 tūkst. investiciją. Šiandien įmonė yra pritraukusi beveik 50 mln. EUR investicijų, o joje dirba per 130 žmonių.
„Mus lydėjo užsispyrimas, kad ne piniguose laimė. Kad pradėtume šitą verslą, mes pardavėme nemažai savo turto. Dirbome neskaičiuodami savo laiko, buvo daug netikrumo, ir nežinojome, ar pavyks, tačiau aš tai prisimenu kaip laimingiausius savo metus. Mes neturėjome, ką prarasti. Ir tokia yra mano žinia jauniems verslininkams – kurkite tada, kai galite ir norite tą daryti, nes jūs neturite ko prarasti. Blogiausiu atveju, šiek tiek reikės pagyventi pas mamą“, – juokavo D.Dvilinskas.
Anot verslininko, dar vienas požymis, kad esi teisingame kelyje – kai neskaičiuoji savo idėjai skiriamo laiko.
„Visiška dedikacija tam, ką darai, būtent ir leidžia atrasti naujus būdus spręsti problemas.“
Pavaišintas neįprasta sriuba, lietuvis sugalvojo auginti vabzdžius maistui
Danijoje gyvenantis Jonas Baziukas, vystantis maistinių svirplių laboratoriją, forume pasidalijo, kaip jam kilo tokia neįprasta idėja.
„Jei prieš septynerius metus kas nors būtų pasakęs, kad būsiu svirplių fermos ūkininkas, būčiau pamanęs, kad žmogus juokauja“, – sakė J.Baziukas.
Gimęs ir užaugęs Kaune, Jonas studijavo verslo ekonomiką Škotijoje. Vėliau grįžęs į Lietuvą dirbo žemės ūkio finansų įmonėje, kur susipažino su labai intelektualiais ir progresyviais lietuviais ūkininkais. Taip vyras suprato norintis toliau gilintis į žemės ūkio sektorių ir išvyko to studijuoti į Kopenhagos universitetą.
Vis tik idėja auginti vabzdžius kilo netikėtai.
„Keliavau Juodkalnijoje ir sutikau vaikiną, kuris gyveno asketišką gyvenimą palapinėje. Jis mane pakvietė į svečius ir pavaišino sriuba su lervomis – tada pirmą kartą paragavau vabalų. Pradėjau domėtis, kas su tuo vyksta Europoje. Pasirodo, Europos Sąjunga buvo išleidusi išsamią apžvalgą, kur sudėlioti visi pliusai ir minusai, kodėl Vakarų pasaulis turėtų skatinti tokio maisto rinkos vystymąsi. Tada nusipirkau 50 pirmųjų žiogų, įsimylėjau jų garsą ir pradėjau mąstyti, kad su tuo turėtų būti susijęs mano magistrinis darbas“, – apie neįprasto verslo pradžią pasakojo J.Baziukas.
Savo magistriniame darbe vyras lygino svirplius ir kiaules: kiek jų gyvenimo ciklas pareikalauja resursų – energijos, maisto, kiek sugeneruoja atliekų. Išvada buvo paprasta – svirpliai yra gerokai ekonomiškesni. Pavyzdžiui, 1 kg baltymų pagaminti iš svirplių sunaudojama 1 litras vandens, o iš kiaulienos – 2200 litrų.
„Tai yra milžiniškas išteklių skirtumas. Vienintelis skirtumas tas, kad maisto gamybos iš kiaulienos technologijos jau yra išsivysčiusios per daugiau nei 50 metų, o iš svirplių – dar tik pradedamos vystyti. 70 proc. kilogramo kainos vis dar sudaro žmogaus darbas, o tai yra labai daug. Todėl dabar didelis iššūkis kuo labiau automatizuoti procesą ir taip mažinti gamybos kaštus“, – pasakojo J.Baziukas.
Iš J.Baziuko fermoje „FOODuristic Farm“ pagamintų svirplių miltų jau šiandien gaminamas šokoladas, mėsainiai, makaronai. Kol kas pagrindinis stabdantis faktorius – žmonių pasišlykštėjimas vabzdžiais kaip maistu, tačiau vyras įsitikinęs, kad jauni žmonės atviresni išbandyti naujoves ir ši technologija ateityje išpopuliarės.
Šiuo metu maistinių vabzdžių rinka Europoje vertinama 7,7 mln. EUR, prognozuojama, kad iki 2024 m. ji padvigubės. Po kelių metų J.Baziukas sako planuojantis įkurti svirplių fermą ir Lietuvoje.
„Kuo labiau bendradarbiaus skirtingos disciplinos, tuo daugiau atrasime naujų būdų spręsti tas pačias problemas“, – savo pasakojimą apibendrino inovatyvusis ūkininkas.
Kol kas pagrindinis stabdantis faktorius – žmonių pasišlykštėjimas vabzdžiais kaip maistu.
Dirbtinis intelektas gali ne tik atpažinti, bet ir piešti piešinius
Audrūnas Gruslys, Jungtinėje Karalystėje dirbantis „Google“ padalinio „Deep mind“ tyrėju, forume pasidalino naujausiais pasiekimais dirbtinio intelekto srityje. Pasak fizikos mokslų daktaro, pagrindinė kompiuterių problema buvo tame, kad jie yra greiti, bet nėra protingi.
„Kompiuteris pats savaime gali sudėti skaičius, padauginti, kitaip tariant – atlikti greitą aritmetiką. Tačiau jei jo paprašysi parodyti dramblį, jis paklaus – kas tai yra. Kompiuteris neturi abstraktaus mąstymo“, – aiškino mokslininkas.
Mokslininkai suprato, kad kompiuterį reikia mokyti pavyzdžiais.
„Mes mokome kompiuterius mokytis. Sistema pagrįsta dirbtiniais neuronų tinklais, kurie panašūs į esančius žmogaus smegenyse. Mes rodome kompiuteriui dramblio nuotrauką, šis vaizdas keliauja į neuronų tinklą, ir tada reguliuojame sinapses tol, kad kompiuteris atskiria, kad mato dramblį. Taip kompiuteris mokosi“, – aiškino procesą A.Gruslys.
Šiandien kompiuteriai gali ne tik atpažinti paveikslėlį, bet ir jį nupiešti. Taip pat neuronų tinklai treniruojami įgarsinti parodytą tekstą, aušinti duomenų centrus, nustatyti kai kurias akių ligas.
„Kitaip tariant, neuronų tinklas kuria naujus duomenis, ne tik juos atkartoja“, – aiškino A.Gruslys.
Atpažinti vartotoją galima net pagal tai, kaip jis suveda savo duomenis
Jungtinėje Karalystėje biometrinio identifikavimo sprendimus kuriančios įmonės „AimBrain“ bendraįkūrėjas Alesis Novikas antrino kitiems pranešėjams, sakydamas, kad pirmiausiai versle svarbi drąsa – kad ir užkalbinti šalia sėdintį žmogų. Būtent taip jis skirsdamas lėktuve susipažino su savo būsimu verslo partneriu Andriumi.
„Rytojus yra mistinė vieta. Tai žemė, kur įvyksta 99 proc. žmonių produktyvumo, motyvacijos ir pasiekimų. Tačiau iš tiesų ta vieta yra dabar“, – nebijoti įgyvendinti savo idėjų skatino Jungtinėje Karalystėje verslą sukūręs vyras.
A.Novikas pasakoja, kad idėja kurti biometrinio atpažinimo sprendimus – kai įrenginys atpažįsta vartotoją pagal veidą, balsą ar naudojimo įpročius – kilo iš nuolatinės frustracijos dėl slaptažodžių kiekio, kuriuos šiuolaikiniam žmogui reikia prisiminti.
„Populiariausias visų laikų slaptažodis yra 123456. Tačiau kai įrenginiai pradėjo reikalauti kurti sudėtingesnius slaptažodžius iš skaičių, raidžių ir simbolių, iškilo problema, kad jų neįmanoma prisiminti. Patys vartotojai savo duomenų saugumu nesirūpina, o vien dėl sukčiavimo Jungtinė Karalystė kasmet praranda 190 milijardų svarų. Todėl mums kilo mintis, kad kiekvienas įtaisas turi pats gebėti atskirti savo vartotoją bet kuriuo metu,” – apie verslo pradžią pasakojo A.Novikas.
Pasak vyro, elgesys yra vienas iš galimų vartotojo identifikavimo būdų, kuris jau naudojamas jungiantis prie bankinių sistemų.
A.Novikas prognozavo, kad greitu laiku slaptažodžiai bus iš viso nereikalingi.
„Vien pagal tai, kaip jūs įvedate duomenis kompiuteryje, mes galime pasakyti, ar jūs esat tikras vartotojas, ar sukčius“, – aiškino A.Novikas.
Vyras juokėsi, kad žmonėms iškilo klausimas – o ką, jei prie kompiuterio jungiuosi girtas, ir mano elgesys nėra įprastas? Taip gimė veido ir balso atpažinimo sistemos. A.Novikas prognozavo, kad greitu laiku slaptažodžiai bus iš viso nereikalingi.
Martynas Levickis: svajoju apie privačią koncertų salę Lietuvoje
Perversmą akordeonų muzikos pasaulyje sukėlęs Martynas Levickis išsakė mintį, kad paskata keistis turi ateiti iš vidinio noro kurti, o ne iš kritinių situacijų, tokių kaip, pavyzdžiui, streikai.
„Mano paties noras kurti kilo, nes jutau nepripažinimą ir nuvertinimą – kai aš grojau per greitai, per garsiai, ne stilingai. Be to, akordeonas buvo laikomas diedukų instrumentu, ir man norėjosi įrodyti, kad aš galiu išgauti kažkokį kitokį, išskirtinį akordeono garsą“, – savo motyvacija dalijosi Martynas.
Jis sako, kad muzikos mokykloje jam ne itin patiko, nes mokytojai rodė, kaip reikia groti „teisingai“, o jis pats jau iš vaikystės turėjo savo patirtį su akordeonu, mokėjo garsus išgauti ir dviem pirštais. „Visas vidus priešinosi mokymuisi, bet stengiausi nemaištauti“ – atsimena pirmąsias akordeono pamokas dabar grasus muzikantas.
Baigęs mokyklą Martynas sako buvęs tikras, kad studijuos Vilniuje, tačiau vėliau kilo mintis apie Londono Karališkąją Muzikos akademiją.
„Galbūt kažkam atrodo, kad aš iš kilęs iš stiprios ir turtingos šeimos. Taip, aš turiu stiprią mamą, bet mes niekada nebuvom turtingi. Kad patekčiau į šią akademiją, turėjau intensyviai ieškoti rėmimo – pirmiausiai, stojamiesiems, po to – studijoms. Buvo dienų, kai sau leisdavau per dieną suvalgyti vos vieną sumuštinį, o šiek tiek atsistoti ant kojų pavyko tik tada, kai laimėjau kelis akordeonų konkursus JAV – tai man padėjo išgyventi brangiame mieste“, – pasakojo M.Levickis.
Vis tik vyras prisipažino, kad pinigai jam nesuteikė pasitenkinimo. Jis visada siekė pripažinimo, siekė kurti unikalų savo ir savo instrumento identitetą. Tam jis surado erdvę Lietuvoje. Taip, pavyzdžiui, gimė festivalis „Akordeonų muzikos savaitė“, kuris yra proga į Lietuvą pritraukti ne tik muzikantus, bet ir žiūrovus.
„Mano vizija Lietuvai: tai, kas turėjo būti nugriauta, turėjo būti nugriauta vakar. Tai, kas turi būti pastatyta, turi būti pastatyta šiandien. Pas mus važinėja naujausios šiukšliavežės, o viešasis transportas pūva. Pas mus kyla modernūs prekybos centrai, o nepastatome nacionalinės koncertų salės. Mes vis ieškome identiteto, bet esame prilipę prie vaizdelių – Trakų pilies, gintaro. Tie simboliai nėra blogai, bet mums laikas nusivilkti lininį apsiaustą ir kurti modernų vaizdinį. Verslas Lietuvoje moka kurti, todėl Lietuvoje turėtų atsirasti daugiau verslo ir kultūros sinergijos, pavyzdžiui, kaip muziejus MO. Aš svajočiau apie privačią koncertų salę. Tokiu būdu mes galėtume ne valstybiniu, bet individualiu lygmeniu praturtinti Lietuvos kultūrinį gyvenimą“, – svarstė M.Levickis.
Po įkvepiančių pranešimų Globalių lietuvių profesionalų forumo dalyviai išsiskirstė į praktines diskusijas, kur dalijosi mintimis, kaip pritraukti verslo stipendijas globaliems akademikams, kaip į Lietuvą pritraukti talentus ir padėti Lietuvos startuoliams pasaulyje. Dirbtuvių turinį padėjo kurti forumo partneris portalas „Work in Lithuania“.
Forumą pabaigė diskusija apie drąsos svarbą, kuriant šalies įvaizdį. Savo mintimis pasidalino keliautojas ir klipo apie Lietuvą, kuris sulaukė per 700 tūkst. peržiūrų, kūrėjas Jacob Laukaitis, tarptautiniais top reitingais įvertinta „LinkedIn“ komunikacijos specialistė, nuomonės formuotoja Kotryna Kurt, sėkmingą viešųjų ryšių agentūrą Londone įkūrusi lietuvė Julija Jegorova, komunikacijos strategas Aidas Puklevičius.
Forumą organizuoja profesionalų tinklas „Global Lithuanian Leaders“, bendradarbiaudamas su pinigų perlaidų platforma „TransferGo“, karjeros galimybių Lietuvoje platforma „Work ik Lithuania“, Nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka ir Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija.
