„Šiuo metu būti startuoliuose yra fantastiška“, – sako daugiau nei 10 metų „Google“ dirbantis biuro Lietuvoje vadovas Vytautas Kubilius, leisdamasis į pokalbį apie „Google“ tikslus Baltijos šalyse, startuolių iš Lietuvos privalumus ir trūkumus, savo asmeninį karjeros kelią bei vizijas ateičiai – kaip padėti Lietuvai tapti geriausia šalimi verslo vienaragiams pasaulyje.
– Nuo dienos, kai „Google“, viena žymiausių technologijų kompanijų pasaulyje, paskelbė steigianti bendrovės padalinį Lietuvoje, praėjo daugiau nei 8-eri metai. Kas šiandien yra „Google Lithuania“? Kokios yra jūsų pagrindinės atsakomybės?
– „Google“ biuras Lietuvoje yra atsakingas už darbą su visomis trimis Baltijos šalimis. Pagrindinės mūsų komandos funkcijos – koordinuoti darbą su kitais „Google“ padaliniais, pagrindiniu biuru, įgyvendinti strategiją, užtikrinti produktų ir paslaugų vartotojams bei klientams kokybę.
Pavyzdžiui, visai neseniai pasinaudojome galimybe „Google“ sukurtą dirbtinio intelekto įrankį „Bard“ pritaikyti lietuvių, latvių ir estų kalboms.
Esame atsakingi ir už tai, kad „Google“ suprastų Baltijos šalių kontekstą – kas vyksta, ko reikia, kokių iniciatyvų trūksta. Lietuvoje turime kolegų, kurie dirba su „Google Cloud“ debesijos sprendimais, programa „Auk su „Google“, skirta visuomenės skaitmeninių kompetencijų auginimui, rinkodara, viešąja politika, moko kibernetinio saugumo, pristato technologijų naujoves ir pan.
Neseniai pasinaudojome galimybe „Google“ sukurtą dirbtinio intelekto įrankį „Bard“ pritaikyti lietuvių, latvių ir estų kalboms.
Nemaža dalis kolegų Lietuvoje dirba su stambiausiais „Google“ klientais Baltijos šalyse – startuoliais, esamais ir būsimais vienaragiais, padeda jiems pritraukti naujų klientų.
– „Google“ biuras Lietuvoje iki šiol yra vienintelis bendrovės padalinys Baltijos šalyse? Kodėl pasirinkta būtent Lietuva?
– Kai aš pradėjau dirbti „Google“ 2012 m., biurus jie turėjo 40-yje šalių. Vis iškildavo klausimas, kas toliau, ar toliau steigsime biurus kiekvienoje šalyje, kurios rinka mums aktuali, ar ieškosime alternatyvų, kaip sėkmingai dirbti su vartotojais ir klientais.
Lietuva, kartu su Slovėnija, Bulgarija ir kitomis panašaus profilio šalimis, jau tuomet įvardyta kaip šalis, kurioje steigti biurą „Google“ norėjo pabandyti.
Su komanda sugalvojome ir įgyvendinome strategiją, kuri pasiteisino – rinkodara tuomet keitėsi iš esmės, nes technologijos suteikė galimybę praktiškai realiu laiku pamatyti, kaip vartotojai reaguoja į tavo kuriamus produktus, įvertinti jų dėmesio pritraukimo kainą ir pan., tad ėmėme labai aktyviai dirbti su reklamos agentūromis.
Jos jau dirbo su didžiausiais vietos prekės ženklais, norėjo geriau suprasti naujausias technologines galimybes. Į šią partnerystę nėrėme stačia galva – keitėmės žiniomis, organizavome be proto daug renginių, padėjome agentūroms atrasti ryšius ir keistis žiniomis apie veiklos modelius skirtingose šalyse. Po kelių metų tokios veiklos Lietuva iš kitų šalių išsiskyrė ir, įvertinus ateities potencialą, biuras atidarytas būtent čia, o vėliau veiklos geografiją padidinome, apjungdami Latviją ir Estiją.
– Kasdien konsultuojate ir padedate augti Baltijos šalių startuoliams – kuo iš kitų startuolių ekosistemų išsiskiriame? Kuo Baltijos šalys išskiria „Google“ kontekste?
– Galiu užtikrinti, kad „Google“ vadovybėje Baltijos šalys yra puikiai žinomos, matomos kaip aktyvių startuolių regionas – daug įdomių, pažangių verslų, jaunų ir veržlių vadovų, su kuriais ir įdomu, ir smagu bendrauti. Todėl mums puikiai sekasi pritraukti dėmesį ir talentus iš kitų šalių į padalinius Vilniuje ar Dubline, nes darbas čia keičia ir kuria matomą vertę.
„Google“ vadovybėje Baltijos šalys yra puikiai žinomos, matomos kaip aktyvių startuolių regionas.
Aš žaviuosi Lietuvos startuolių ekosistemos tamprumu, pagalba vieni kitiems. Labai smagu, kai jaunos įmonės, turinčios vos veikiantį produktą, savo klientų sąraše jau nurodo pusę vietos startuolių – startuoliai vienas kitą remia, nori padėti. Tai fantastiška!
Kalbant apie esminius skirtumus, Lietuvoje gerokai didesnė proporcija verslų kuriami tvariai nuo pat pirmųjų dienų. Tai reiškia, kad pasikliaujama organišku, stabiliu ir pelningu augimu. Nematome JAV, Jungtinės Karalystės ar Izraelio startuoliams būdingo spartaus augimo – ten milžiniškos lėšos pritraukiamos labai ankstyvame verslo kūrimo etape, kai apčiuopiamų rezultatų gal dar ir nėra, bet priešakyje stovi charizmatiški vadovai, kurie pasakoja apie pasaulį keičiančią viziją. Viena vertus, Lietuvoje norėtųsi matyti šiek tiek daugiau tikros globalios ambicijos. Kita vertus, dabartinis modelis padeda gerokai lengviau įveikti įvairias krizes, aiškiau kontroliuoti situaciją.
Kitas momentas – kuriame fantastiškus produktus, turime nuostabią technologinę bazę, bet mums Lietuvoje dar trūksta praktinių žinių apie globalią vadybą ir globalią rinkodarą.
Yra tam tikra specifika, kurios niekaip kitaip nesuprasi, tik per empirinę patirtį – pats turi dirbti, auginti startuolį, padėti jam išeiti į plačias rinkas, galiausiai – parduoti, kad tą patirtį įgytum. Iki šiol, žvelgiant realistiškai, Baltijos šalyse turėjome vienintelę įmonę, kuri sugebėjo tai pasiekti – „Skype“. Matome, kiek daug tai davė, kaip Estiją timptelėjo aukštyn.
Dabar stebime antrą kartą globalių prekės ženklų – nuo „Vinted“, „Nord Security“ iki „Bolt“ ar „Wise“. Turime daug puikių startuolių, bet jie dar nenuėjo viso kelio iki sėkmingos pabaigos. Sėkmingi startuolių pardavimai (exit) yra būtina sąlyga, kad startuolių ekosistema šalyje įsisuktų – talentai, sukaupę patirtį bei kapitalą, galėtų kurti arba auginti naujus verslus.
– Kalbant apie talentus, kurie augina kitus verslus – koks buvo tavo asmeninis kelias iki „Google“? Baigei tarptautinio verslo studijas, pasukai į rinkodarą ir, rodos, čia tau puikiai sekėsi. Kaip galiausiai atsidūrei „Google“?
– Gali būti, kad startuoliai man artimi buvo dar gerokai prieš tai, kai jie tapo žinomi kaip startuoliai. Kai buvau 16-os, su draugu įkūrėme vieną pirmųjų WEB dizaino studijų Lietuvoje. Aš buvau labai netalentingas dizaineris, o mano partneris gal ne tiek mėgo pardavimus, tad gana natūraliai pasidalinome rolėmis – tai ilgainiui padarė įtaką ir tolesniems karjeros pasirinkimams.
Sėkmingi startuolių pardavimai (exit) yra būtina sąlyga, kad startuolių ekosistema šalyje įsisuktų.
Pabandžiau studijuoti teisę, bet po dvejų metų supratau, kad tai tikrai ne man. Galiu tik pajuokauti, kad išliko puikūs sutarčių skaitymo įgūdžiai – už tai esu dėkingas. Galvodamas, ką veikti toliau, išgirdau apie tarptautinio verslo studijas. Anglų kalba, iš užsienio atvykę dėstytojai, jų realia praktika grįstos žinios – Lietuvoje tuomet tai dar buvo unikalu. Įstojau, pradėjau mokytis ir mane visiškai užbūrė paskaitos apie rinkodarą.
Smalsumas technologijoms susipynė su meile rinkodarai – tai galiausiai ir lėmė mano kelią. Turėjau daug įvairių darbų. O ir patirčių įvairių. Buvo ir labai blogų – tik ilgainiui supratau, kiek tai išmokė. Ir labai gerų – pavyzdžiui, visiškai nuostabi komanda „Bitėje“.
Karjeros kelią galutinai suformavo pasitaikiusi galimybė padėti įkurti tarptautinio reklamos agentūros tinklo „Havas“ padalinį Baltijos šalyse. Internete veiksmo tuomet jau buvo, bet dar labai mažai kas tai suprato kaip tikrąjį pardavimų ir rinkodaros kanalą. Tai leido mums pabūti, sakyčiau, šiek tiek triukšmadariais – darėme viską labai kitaip, nei buvo įprasta reklamos planavimo ir medijų agentūroms.
Kalbant apie „Google“, aš ilgą laiką buvau jų produktų gerbėjas. Kadaise per „eBay“ esu pirkęs kvietimą naudotis „Gmail“. Buvo absoliučiai neįtikėtina, kad vartotojai galėjo gauti 2 GB duomenų nemokamai tuo metu, kai „One.lt“ el. pašto dėžutėje už papildomus 2 MB reikėjo mokėti 10 litų – „Gmail“ atrodė kaip balandžio 1-osios pokštas (beje, ir buvo pristatytas visuomenei balandžio 1 d.).
Kalbant apie „Google“, aš ilgą laiką buvau jų produktų gerbėjas. Kadaise per „eBay“ esu pirkęs kvietimą naudotis „Gmail“.
Vėliau pradėjau skaityti apie įmonės kultūrą, vadybą, inovacijas – ėmiau tuo žavėtis. Kitas žingsnis buvo „Google Ads“, kurie atvėrė visai kitas globalios reklamos galimybes. Tai buvo toks masyvus sukrėtimas rinkodaroje, agentūroje iškart pradėjome dirbti su šia platforma, daug eksperimentavome – tai turbūt ir padėjo atsidurti „Google“ taikiklyje.
– Gali daugiau papasakoti apie atrankos į „Google“ procesus? „Google“ iki šiol laikoma viena iš svajonių darboviečių, sugeba pritraukti geriausius iš geriausių.
– Procesas, kaip samdomi darbuotojai „Google“, turbūt yra vienas iš mažiausiai pakitusių per šiuos metus. Egzistuoja keli paprasti talentų atrankos principai: visuomet aplikuojama bendroje globalioje sistemoje, pirmasis pokalbis būna su įdarbinimo specialistais, o tuomet – keletas interviu. Pirmojo metu vertinamos kandidato profesinės žinios. Idealiu atveju jį moderuoja analogiškose pareigose „Google“ jau dirbantis žmogus.
Antruoju etapu tikrinami bendri mąstymo gabumai – kaip kandidatui sekasi greitai orientuotis nepažįstamose situacijose, kokiu mąstymo keliu tu eini, ar įžvelgi naujas galimybes. Trečia sritis – lyderystės įgūdžiai. Bandoma suprasti, kiek potencialus kandidatas linkęs pats spręsti problemas.
Pavyzdžiui, aš ieškau itin aukštą atsakomybės jausmą turinčių žmonių. Jei žmogus jaučiasi atsakingas už galutinį rezultatą, jis visuomet ras kelią, kaip situaciją išspręsti, kaip išsiaiškinti, su kuo susitikti, ką perskaityti, kam parašyti ir pan. Ir ši savybė dažnu atveju laimės prieš geriausią universitetą, darbovietę ar kitą patirtį, nes tie žmonės turės ugnį viduje, kuri leis jiems judėti į priekį.
Jei žmogus jaučiasi atsakingas už galutinį rezultatą, jis visuomet ras kelią, kaip situaciją išspręsti, kaip išsiaiškinti, su kuo susitikti, ką perskaityti, kam parašyti.
Galutiniame interviu etape tikrinamas vertybinis pagrindas – ar tai tas žmogus, kurio pasaulio matymas, gyvenimo patirtys gali praturtinti įmonę. Ir čia turbūt galiu duoti tam tikrą patarimą – kai klausiama, kuo mėgstate užsiimti gyvenime, sakyti, kad mėgstate keliauti ir skaityti knygas nėra unikalu.
Išskirtinį dėmesį skiriame tam, kad komandose būtų teisingas lyčių, tautybių, kultūrų ir pan. santykis, kad egzistuotų požiūrių įvairovė. Nedarome jokių kompromisų, kiekvienas kandidatas turi kilstelėti „Google“ lygį.
– Viena – įveikti visą šį procesą, kita – dirbti „Google“ daugiau nei 10 metų. Kokia ši patirtis tau asmeniškai? Ką reiškia dirbti „Google“?
– Visų pirma, tikrai nesitikėjau, kad dirbsiu „Google“ taip ilgai. Tačiau tai labai įdomus, dinamiškas darbas. Problemos ir galimybės nesikartoja, prieš akis visuomet yra kažkas didelio, dėl ko verta pasistengti. Gausu momentų, kurie man atsveria valandų valandas labai sunkaus darbo.
Vienas jų – kai pandemijos pradžioje lokalizavome „Google Classroom“ produktus ir subūrę grupę partnerių per savaitę apmokėme 10 tūkst. mokytojų naudotis šiuo nuotolinio ugdymo įrankiu.
Matau, kiek daug investuojama į produktus, kurie neturi absoliučiai jokio komercinio pagrindo, tarkime, „Google Arts & Culture“ ar pranešimai „Google Maps“ dėl katastrofų rizikos. Mes jaučiame atsakomybę už milijardus žmonių, kurie kasdien naudojasi mūsų produktais. Ir kartu matome tai kaip galimybę iš esmės pagerinti daugybės žmonių gyvenimus. Sunku sugalvoti kitą įmonę, kuria aš taip tikėčiau, kur taip jausčiausi ir tokį pokytį galėčiau daryti.
Be to, „Google“ vis tiek turi startuolio DNR, nepaisant to, kad per tiek metų organizacija išaugo: greitis, inovacijos, protingų sprendimų priėmimas, neįtikėtinai daug investicijų į savo žmones, vadovų ruošimą. Dirbau vadovaujamą darbą ir prieš „Google“, bet dabar galvoju, kad man reiktų paskambinti ir atsiprašyti visų, su kuriais prieš tai dirbau. Šiandien esu kitoks vadovas, nei būdavau anksčiau. Dabar aš ne sprendžiu, o koordinuoju, padedu išgirsti, suprasti. Kolegos ateina pasitarti, o ne gauti tikslius atsakymus.
Labai motyvuoja ir kolegos – „Google“ dirba neįtikėtinai daug labai protingų, įdomių, skirtingų žmonių su itin įvairiomis patirtimis. Pirmus kartus dalyvaudamas vidiniuose susitikimuose aš greitai supratau, kad dauguma yra daug kartų už mane protingesni. Tai įžemina.
Dirbau vadovaujamą darbą ir prieš „Google“, bet dabar galvoju, kad man reiktų paskambinti ir atsiprašyti visų, su kuriais prieš tai dirbau.
Ilgainiui išmokau ne diktuoti, o klausytis, dirbti su kitų kultūrų, požiūrių žmonėmis. Egzistuoja neįtikėtina pagarba vienas kitam – žmonės įtraukiami į procesus, jie ne tik išklausomi, bet ir išgirstami. Gal multikultūriškumas, žmonių įtraukimas neskamba labai radikaliai, bet šis procesas nėra lengvas. Vis dėlto, gauni labai saldų atpildą – komandą, kuri gali padėti sugeneruoti geriau subalansuotas strategijas, didžiulį kiekį kūrybiškų scenarijų ir prognozių. Kai komandoje visi yra panašūs, visi mąsto panašiai, dažnai imi nebematyti didelės dalies pasaulio.
– Gali įvardyti daugiau principų, kuriais savo darbe vadovaujiesi? Kas galėtų tapti patarimu kitiems, siekiantiems karjeros technologijų srityje, kuriantiems startuolius?
– Reikia išmokti labai ramiai priimti faktą, kad potencialiai nesi protingiausias žmogus kambaryje. Kartu – kad nuomonė yra pakankamai subjektyvus ir nebūtinai naudingas dalykas.
„Google“ labai dažnai vartojamas posakis „duomenys laimi prieš nuomonę“. Nuojauta ir ankstesnės patirtys gali padėti, bet aš save ir kolegas vis skatinu turimus įsitikinimus atsišviežinti – pasitikrinti, ar nėra naujų duomenų, naujų gerųjų praktikų, pažvelgti į situaciją iš naujo ir ieškoti naujų sprendimų.
Svarbu įprasti gyventi atvirai žiūrint į pokyčius ir naujoves, mokytis pamilti dinamiką, įžvelgti galimybes. Pavyzdžiui, aš kiekvieną savaitę skiriu laiko DI temoms. Esu rinkodaristas, vadybininkas, todėl man reikia įdėti pastangų, kad suprasčiau technines detales. Tačiau esu įsitikinęs, kad gebėjimas dirbti su DI labai greitai taps bazinio kompiuterinio raštingumo dalimi. Net neabejoju, kad DI proveržis jau vyksta ir kad tai bus svarbu. Mėgstu klausytis ir skaityti, ką apie tai kalba Lex Fridman, Hard Fork, Scott Galloway, Kara Swisher, „Google“ viduje taip pat turime daug įvairių mokymų šia tema.
– O kaip leidi savo laisvą laiką? Kaip atsipalaiduoji nuo darbo arba jam įsikrauni?
– Šiemet buvo turbūt pirmieji metai, kai jaučiu, kad pavyko rasti balansą tarp darbo ir laisvalaikio. 3 dienas per savaitę leidžiu mieste, kur – susitikimai, strategijos, vakarienės, komanda, o 4 sodyboje, iš kurios galiu dirbti nuotoliniu būdu, o laisvalaikiu varau basas ir su žemėtomis rankomis.
Svarbu įprasti gyventi atvirai žiūrint į pokyčius ir naujoves, mokytis pamilti dinamiką, įžvelgti galimybes. Pavyzdžiui, aš kiekvieną savaitę skiriu laiko DI temoms.
Kartu esu labai entuziastingas, bet labai vidutinių gabumų golfo žaidėjas. Prieš maždaug 5-erius metus buvau pirmojoje pamokoje ir gal porą valandų neišsitraukiau telefono – man toks poilsis nuo technologijų retai pavykdavo iki tol. Tai sportas, kuris kelia be proto dideles frustracijas, nes visuomet yra ką tobulinti, ir neįtikėtiną džiaugsmą, kai galiausiai pavyksta atlikti gerą smūgį.
Mėgstu ir stalo žaidimus – kariniai, strateginiai, ekonominiai. Esu iš tų, kurie mėgsta skaityti taisykles. Žaisti su žmonėmis, kurie supranta, ką daro, yra įdomu. Laimėti man nebūtina, bet patinka protingi ėjimai ir protingos strategijos.
– Žvelgiant globaliai, šie metai startuoliams nebuvo lengvi. Į ką patartum atkreipti dėmesį būsimiems ar esamiems startuolių kūrėjams ateityje? Ką svarbu numatyti?
– Labai rekomenduoju nekurti startuolio tik todėl, kad nori užsidirbti pinigų. Pinigų daugėja kuriant realią vertę kitiems. Startuolio kūrėjui turi būti svarbu išspręsti realią problemą, surasti misiją, kodėl tas verslas turi egzistuoti – tai sudaro galimybes kurti globalią įmonę.
Labai rekomenduoju nekurti startuolio tik todėl, kad nori užsidirbti pinigų.
Svarbu suprasti ir vykstančius globalius pokyčius. Pavyzdžiui, „Google“ šiandien vis daugiau užklausų apie prekės ženklo tvarumo, patvarumo rodiklius, perdirbimo galimybes ir pan. Reikia tikėtis, kad atėjo momentas, kai pasaulis tampa kolektyviai sąmoningesnis. Kylant sąmoningumui, bus keliami ir papildomi klausimai verslui: ar man tikrai reikia šio daikto ar šios paslaugos.
Manau, tokie Lietuvos startuoliai kaip „Vinted“ ir „Ovoko“ yra fantastiškose pozicijose. Labai daug kas kalba ir apie MedTech, FinTech, CleanTech – kur bepažiūrėsi, yra, ką veikti.
– Atsižvelgiant į tai, kaip manai, ko reikia, kad Lietuvoje daugėtų startuolių ir vienaragių? Kad Lietuva taptų geriausia šalimi vienaragiams pasaulyje?
– Pagrindai yra – aktyvi startuolių bendruomenė, inovacijas skatinanti valstybės politika ir palanki verslo aplinka, matyti parama bei noras, kad aukštos pridėtinės vertės sektorius augtų. Tačiau yra pora aspektų, į kuriuos noriu atkreipti dėmesį.
Pirma, aš jau kurį laiką burnoju prieš paslaugų centrus – buvo momentas, kai jų reikėjo, kai buvo svarbu iš lietuviško kapitalo įmonių ištempti darbuotojus ir parodyti jiems vakarietiškas vadybos praktikas. Tai, ką jie davė, tikrai vertinu 10 balų. Tačiau ateina laikas, kai reikia paleisti. Talentus turime susigrąžinti į kūrybines industrijas, įgalinti kurti savo verslus arba auginti perspektyvius startuolius, o ne sėdėti ir spręsti užklausas, kodėl neveikia spausdintuvas. Dabar startuoliai Lietuvoje neša geriausių vadybos praktikų vėliavą.
Antra, aktyviau turime dirbti ir link to, kad Lietuva taptų patraukli talentams iš užsienio. Situacija jau geresnė, bet vis dar nėra lengva užregistruoti vaikus valstybiniame darželyje, poliklinikoje susikalbėti anglų kalba arba gauti „Smart-ID“. Startuoliai ir turėtų tapti tais, kurie samdytų globalius talentus, stengtųsi kuo ankstesnėje verslo kūrimo stadijoje kurti multikultūrines komandas, taip augindami ir savo kompetencijas.
Aš jau kurį laiką burnoju prieš paslaugų centrus – buvo momentas, kai jų reikėjo, kai buvo svarbu iš lietuviško kapitalo įmonių ištempti darbuotojus ir parodyti jiems vakarietiškas vadybos praktikas. Tačiau ateina laikas, kai reikia paleisti.
Technologijos keičia pasaulį – šiandien verslo kūrimui reikalingos infrastruktūros, rinkodaros, mokėjimų ir ryšio su klientais palaikymo galimybės dar niekada nebuvo tokios pigios ir prieinamos, o informacijos ir finansų prieinamumas leidžia nuo pat pirmos dienos veikti ir efektyviai, ir globaliai.
Dabar tobulas laikas žmonėms, kurie turi idėją ir vidinę ugnelę ją išvystyti iki realią vertę globaliai kuriančio produkto.
