Prieš beveik metus, per COVID-19 pandemijos išprovokuotos krizės įkarštį ECB paskelbė, jog kaip įkaitą iš bankų priims obligacijas, kurias išleido vadinamieji puolę angelai – bendrovės, po koronaviruso pandemijos pradžios netekusios investicinio lygio reitingų.
Aplinkosaugos organizacija „Greenpeace“ mano, jog laikinas reikalavimų sušvelninimas buvo naudingas visų pirma bendrovėms, išmetančioms didžiausius CO2 kiekius, įskaitant „Lufthansa“, „International Airlines Group“ (IAG), „Renault“ ir paslaugas naftos sektoriui teikiančią bendrovę „Technip“.
„ECB turi ne aklai remti šias bendroves, o ieškoti būdų kuo greičiau koreguoti klimato disbalansą naudojant pinigų politikos priemones“, – rašoma „Greenpeace“ pareiškime, su kuriuo susipažino verslo dienraštis „The Financial Times“.
ECB nekomentavo „Greenpeace“ pareiškimo, tačiau euro zonos centrinio banko atstovai pažymėjo, jog bendrovių obligacijos sudaro tik 3 proc. turto, panaudoto kaip įkaitas, taigi laikino reikalavimų pakeitimo poveikis buvo gana nedidelis.
ECB vadovė Christine Lagarde anksčiau žadėjo, jog per strateginę ECB politikos peržiūrą, kurią planuojama užbaigti šių metų rugsėjį, klimato kaitos problemai bus skirtas ypatingas dėmesys.