15min jau rašė, kad per pusmetį išduotų „greitukų“ suma sumenko perpus, nors paraiškų paskoloms gauti nesumažėjo. Tą lėmė vasarį įsigaliojęs griežtesnis Vartojimo kreditų įstatymas, padaręs didelę įtaką ir greitųjų kreditų reklamoms – anksčiau tai buvo populiariausias reklamuojamas produktas, o dabar – tik 6-tas.
Atsisako reklamos
Smukus išduodamų vartojimo paskolų sumoms, smarkiai susitraukė ir reklama. 2015 metais smulkieji vartojimo kreditai buvo populiariausia reklamuojamų produktų grupė, aplenkusi ir prekybos tinklus, ir mobiliojo ryšio telefonus, vaistines, loterijas ir pan.
Tačiau šiemet vaizdas smarkiai pasikeitė. „Kantar TNS“ duomenys rodo, kad smulkieji vartojimo kreditai pagal populiarumą dabar užima tik 6 vietą. Finansų rinkos dalyvių teigimu, pokyčius lėmė Vartojimo kreditų įstatymo pataisos.
Reklamos išlaidos pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sumenko 50 proc. Pernai finansinių paslaugų įmonės per pirmuosius šešis mėnesius reklamai skyrė 33,6 mln. Eur „gross“ (neįskaičiuotos nuolaidos) išlaidų, o šiemet tai tesudaro 17 mln. Eur.
„Reklamai numatytus biudžetus pastebimai sumažino ne tik greitųjų kreditų bendrovės, tačiau ir kai kurie bankai bei draudimo paslaugas teikiančios įmonės“, – 15min aiškino „BnP Finance“ direktorius Viktoras Daukšas.
Jo vadovaujama vartojimo kreditų bendrovė pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu, reklamos išlaidas sumažino 41 proc.
„Reklamos apimčių mažėjimas buvo prognozuojamas jau praėjusių metų pabaigoje, kai Seimas lapkritį priėmė greitųjų kreditų rinkos reguliavimą griežtinančias įstatymo pataisas. Įmonės koregavo savo planus ir numatė mažesnes reklamos išlaidas 2016 m. Todėl reklamos apimčių mažėjimas nėra netikėtas“, – kalbėjo V.Daukšas.
Tiesa, jis pasidžiaugė, kad, nepaisant griežtesnio įstatymo, bendrovės pajamos smuko nežymiai – sumažėjo 5 proc.
Visa reklama – televizijai
„Kantar TNS” duomenimis, 97 proc. greitųjų kreditų „gross“ reklamos išlaidų atitenka televizijos kanalams.
„Tyrimai rodo, kad televizija turi didžiausią įtaką pardavimams ir geriausią tikslinės auditorijos pasiekiamumą. Televizijoje rodoma audiovizualinė reklama leidžia įtaigiai perduoti pagrindinę žinią ir norimą emociją vartotojams“, – apie tai, kodėl beveik visus reklamos pinigus atiduoda televizijoms, aiškino V.Daukšas.
Tiesa, pasak jo, statistika šiek tiek meluoja. Mat ji rodo, kad internetui tenka 1,8 proc. visų smulkiųjų vartojimo kreditų „gross“ reklamos išlaidų, tačiau iš tiesų ši dalis gerokai didesnė.
„Tikėtina, kad reali interneto reklamos išlaidų dalis sudaro apie trečdalį ar netgi daugiau visos rinkos gross išlaidų.
Interneto reklama sudaro didesnę rinkos dalį, nei rodo tyrimai, todėl, kad televizijos reklamos išlaidų monitoringuojama 100 proc., o interneto – iki 60 ar 70 proc. Interneto reklama apskaičiuojama pagal didiesiems Lietuvos portalams skiriamas išlaidas, o kiti portalai ar paieškos sistemos nėra įtraukiamos. Be to, reklamos išlaidos tyrimo metu apskaičiuojamos gross kainomis, kurios TV yra žymiai didesnės nei realios“, – aiškino V.Daukšas.
