„Valstybės turtas turi būti valdomas efektyviai. Jei valstybė nesugeba, tai galbūt vertėtų jį perleisti į privačias rankas, bet proga praleista. Šiuo metu tai yra nepelninga, nuostolinga įmonė ir ją parduoti labai sudėtinga. Istoriškai buvo momentas, kai ji buvo patrauklesnė. Jei privačiose rankose valdomas turtas neša nuostolį, sprendžiama, kaip su juo pasielgti – ar parduoti, ar bankrutuoti. (LJL gelbėjimą, – BNS) lėmė kažkokie kiti veiksniai, o ne verslo logika“, – antradienį spaudos konferencijoje kalbėjo I.Genytė-Pikčienė.
Pasak jos, sunku tikėtis, kad LJL dirbtų pelningai, nes tam įmonė turėjo pakankamai daug laiko, jai buvo suteikta ne viena galimybė atsitiesti.
DNB banko vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka pažymėjo, kad įmonėje reikia keisti viską iš esmės.
„Matėme tikrai didelių siurprizų, kai valdiškos įmonės buvo perimtos verslo, ir naujos strategijos bei naujas požiūris galėjo įkvėpti to gyvybingumo. Kalbant apie dabartinę padėtį, reikia keisti viską iš esmės, keisti valdybą ir strategiją“, – spaudos konferencijoje sakė J.Rojaka.
Susisiekimo ministerija liepą iniciavo LJL bankrotą, tačiau vėliau susitarus suSEB banku dėl beveik 15 mln. eurų paskolos atidėjimo, bankroto procedūros buvo sustabdytos. Rugpjūčio pradžioje „Lietuvos geležinkeliai“ suteikė 3 mln. eurų paskolą LJL ir buvo pradėti vaduoti pasaulio uostuose įstrigę laivai.
„Lietuvos jūrų laivininkystė“ birželio pabaigoje įmonė turėjo 19,8 mln. eurų skolų, pirmąjį pusmetį ji patyrė 4,2 mln. eurų nuostolių.