Valstybinės darbo inspekcijos 15min pateiktais duomenimis, ketvirtadienį prastovose yra 43 641 darbuotojas.
Tai – beveik 7 tūkstančiais daugiau žmonių nei apribojimų įsigaliojimo dieną trečiadienį ir 10 tūkstančių daugiau, nei antradienį.
Verslui skausmingiausi griežtesnio karantino apribojimai susiję su didelės dalies parduotuvių uždarymu ir apribojimais paslaugų sektoriui.
Vis dėlto naujoji valdžia žada palankesnę įmonėms prastovų subsidijavimo tvarką.
Vyriausybė pritarė, o dabar Seimas svarstys siūlymą, kad gaunantiesiems iki 1214 eurų atlyginimą „ant popieriaus“ valstybė kompensuotų 100 proc. jų darbo užmokesčio, jeigu žmogus būtų išleistas į prastovą.
Užimtumo įstatymo pataisose numatyta, kad darbdaviams, dėl ekstremaliosios situacijos ar karantino paskelbtos prastovos metu išlaikantiems darbo vietas, bus kompensuojamas visas prastovų metu darbuotojui priskaičiuotas ir išmokamas darbo užmokestis.
Jis galės būti ne didesnis nei numatyta darbo sutartyje iki karantino. Subsidija negalės būti didesnė nei dvi minimalios mėnesinės algos, arba 1214 eurų iki mokesčių.
Nuo sausio pakėlus minimalią algą, dvi MMA sieks apie 1284 eurų iki mokesčių.
Prastovų subsidijavimo tvarka keičiama pirmojo karantino metu pastebėjus tendenciją, kad prastovų metu darbuotojams dažniausiai buvo priskaičiuojamas vieno MMA dydžio darbo užmokestis.
Tokia prastovų subsidijavimo tvarka valstybei per pusmetį kainuos 180 mln. eurų.
Iki šiol darbdavio pasirinkimu valstybė subsidijuodavo prastovoje esančio darbuotojo atlyginimą dviem būdais: 70 proc. nuo algos, bet ne daugiau nei 910,5 euro bruto (arba 1,5 MMA), arba 90 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto (arba 1 MMA).
Likusia dalimi turėdavo prisidėti pati įmonė, todėl per karantiną duris užvėrę verslai, negaunantys jokių pajamų, šia tvarką kritikavo.
