Švediškai kalbantis S.Gentvilas jau artimiausiu metu planuoja pokalbį su IKEA, kuri perka klaipėdietišką produkciją. Be to, jau rudenį ketinama kviestis Europos Komisijos aplinkosaugos ekspertus, kad šie diagnozuotų „Grigeo Klaipėda“ ligas, nes įmonė, pasak ministro, yra tiesiog praradusi pasitikėjimą.
Reaguodamas į praėjusią savaitę įvykusią dar vieną avariją, kai dėl gedimo „Grigeo Klaipėda“ nuotekos išsiliejo į Kuršių marias, antradienio rytą ministras viešai prabilo socialiniuose tinkluose, negailėdamas kritikos Klaipėdos bendrovei.
S. Gentvilas žodžių nevyniojo į vatą – įmonė ir toliau skęsta srutose ir dar meluoja, jog avariją pastebėjo patys, nors būta kitaip.
Kritikos ministras pažėrė ir bendrovės pasigyrimui, kad ši investuoja į aplinkosaugą – ministro nuomone, šios investicijos turėjo būti padarytos dar įsigijus įmonę, prieš dešimtmetį. Dar labiau politiką stebina, jog skandalų apsuptyje „Grigeo Klaipėda“ išmokėjo 7,9 mln. eurų dividentų, o ministerijos prašo pinigų aplinkosauginiams projektams.
Jau artimiausiu metu ministras ketina imtis žingsnių – kviestis Europos Komisijos ekspertus bei kalbėtis su globaliosios IKEA tvarumo, atitikties ir pirkimų vadovais apie neatitiktis jų tiekimo grandinėje, mat iš „Grigeo Klaipėda“ baldininkai perka produkciją. Švedija ir pati yra nukentėjusi nuo popieriaus pramonės taršos, tad ministras neabejoja, jog sulauks supratingumo.
Tiesa, IKEA 15min tvirtino, kad bendradarbiavimas su „Grigeo Klaipėda“ nutrauktas dar pernai sausį ir neplanuojama jo atnaujinti.
Su S.Gentvilu 15min kalbėjosi apie pasikartojančią taršą įmonėje, aplinkosauginius iššūkius ir žingsnius, kurių ketinama imtis.
– Prieš pusantrų metų Lietuvoje aidėjo skandalas dėl „Grigeo Klaipėda“ taršos, kai paaiškėjo, kad nuotekos keliauja į Kuršių marias. Bendraujate su įmone, ji vis viešina investuojanti į aplinkosaugą. Kas būtent jus papiktino?
– „Grigeo Klaipėda“ pateikia be galo daug fragmentuotų vizijų Aplinkos apsaugos agentūrai ir kitoms institucijoms, bet mes nematome bendro paveikslo, ką jie nori padaryti. Mano klausimas ir buvo – jūs vienur, kitur planuojate, bet kokia jūsų aplinkosauginė vizija? Kaip mes galime matyti – tai ne 21 amžiaus gamykla, o 20 amžiaus celiuliozes kombinatas, apleistas fabrikas.
Kas liečia praėjusios savaitės avariją – jie sumelavo, kaip ir parašiau. Tai Uosto direkcija pamatė taršą, tekančią tirštą masę, tada pranešė aplinkosaugininkams, jie „Klaipėdos vandenims“, o pastarieji sustabdė išleistuvus ir pabeldė į „Grigeo“, pranešdami – pas jus bėga. O pranešime spaudai jie pateikė, kokie šaunuoliai – avarinės sklendes uždarė ir jie patys sustabdė. Tai žemiau plintuso. Automatinėms sklendėms nereikia statybos leidimų, kad jas pasikeistų. Nežinau, ar jos senos ar naujos, bet taip negali vykti. Jei nori pasitikėjimą atkurti, tai ne mes paskui jų srutas turim bėgioti ir tikrinti, ar sklendės naujos.
– Kritikos pažėrėte ir investicijoms aplinkosaugai. Šie 3,5 mln. per menkas indėlis?
– Tai, kas komunikuojama apie 3,5 mln. eurų investicijas – kelia šypseną, nes paraleliai jie iš ministerijos prašo paramos iš kamino išmetamų teršalų sugaudymui, kurios neskirsiu. Bendra suma siekia 280 tūkstančių eurų, o prašo 200 tūkstančių. Kalbėjome, sakiau, kad nenoriu skirti, tegul rodo realiomis investicijomis savo pažangą. Labai daug „dūmų“. Gyvename su 20 amžiaus fabriku, kaip valstybė turime įtempti akis ir ausis, kad avarija neįvyktų.
Jų pelningumas leidžia investuoti. Šie 3,5 mln. eurų – būtinybė, be ko negalėtų atgaivinti veiklos, čia nėra kažkas ypatingo, be to tiesiog negalima veikti. Dalis investicijų numatyta pirminiam valymui, tai turėjo būti padaryta prieš dešimt metų, dalis – į vamzdžius, iš kurių smirdėjo, tą irgi anksčiau turėjo padaryt. Penkerius metus Klaipėda smirdėjo, pateikė kaip sensaciją, kad investuos. Be tų investicijų negalės pradėti savarankiškos veiklos – tokia žinia iš valstybės.
Jie dabar dirba nuotekas atiduodami „Klaipėdos vandenims“. Jei nori visu pajėgumu dirbti su savo įrengimais – tai minimali suma, kurią turi investuoti. Jei žiūrėtume į europinius pavyzdžius, daromos 3–4 kartus didesnės investicijos, bet čia geriau pelnus dalina. Sureagavau į visa tai, nes pamačiau pranešime spaudai kaip rutuliojasi iš nepatogios padėties.
– Socialiniuose tinkluose užsiminėte apie pokalbį su IKEA. Apie ką jis ir ko bus siekiama?
– Kalbėsiu su „Ikea“, kad tikrintų visą tiekimo grandinę. „Ikea“ perka baldus iš Lietuvos baldininkų, o balduose daug „Grigeo“ produkcijos. Su „Ikea“ kalbėsiu švediškai, nes žinau, kokios popieriaus pramonės katastrofos yra buvusios Švedijoje, kiek ežerų išmirė.
Po skandalo Lietuvoje buvo mėnesio boikotas, kai mes, kaip vartotojai, nepirkome tualetinio popieriaus, bet jis gaminamas Grigiškėse. Klaipėdoje gaminama baldų pramonei, o pagrindinis supirkėjas – „Ikea“. Prieš mėnesį ar du bendravau su „Ikea“ dėl investicijų Lietuvoje.
Turėsime trečią pokalbį, nes tiesiog negalima toleruoti neatsakingų įmonių ir praktikų. Mes, kaip valstybė, daug išteklių išnaudojame kontroliuodami vieną įmonę, o turime 3 000 įmonių su taršos leidimais kontroliuoti, kur dar 40 tūkstančių medžiotojų, tūkstančiai žvejų.
„Ikea“ turėtų užduoti standartą, kad subtiekėjų grandinė būtų tikrinama. „Ikea“ tikrai tą padarys. Mes, kaip valstybė, kontroliuosime ir reikalausime standarto. Tai yra aiškus įspėjimas baldininkams – jūs irgi turit reikalauti „Grigeo“ pasitempimo. G.Pangonis yra buvęs baldininkų asociacijos prezidentu, bet baldininkai turi išnaudoti galimybes spustelti įmonę.
„Ikea“ perka medieną iš Lietuvos, jiems svarbus sertifikavimas, standartai, svarbi atsakomybė ir ekologija, tad šį kartą pokalbis bus kitoks. Dar data nenumatyta, bet tai neišvengiama po praėjusios savaitės avarijos.
– „Grigeo Klaipėda“ vis skelbėsi apie investicijas į aplinkosaugą. Be išsakytos kritikos, ar esama gerų poslinkių?
– Aš bendrauju kol kas su atstovais, advokatais, direktoriais, kurie atėję po taršos skandalo, bet šie įsipareigojimai turėtų skambėti iš pagrindinio akcininko. Tie žmonės neprisidėjo prie taršos skandalų, o tikrieji savininkai neatvėrė piniginės aplinkosaugai. Bendrovė prekiauja akcijų biržoje, matau, kad kitur nukreipiamos investicijos. Net po skandalingiausių metų nematau reikšmingo pokyčio. Kas pristatyta Aplinkos ministerijai – tai bazinė higiena, kad fabrikas grįžtų į gamybą.
Kaip klaipėdietis užduodu ir kitą viešą klausimą – kodėl gamykla turi stovėti uosto teritorijoje? Taip, istoriškai, kai buvo plukdomi sieliai, mediena, turėjo būti prie vandens, kad galėtų jį paimti, bet dabar nėra racionalumo laikyti gamyklą miesto centre ir 14 km pumpuoti nuotekas į valymo įrengimus. Klausiau, ar yra svarstomas iškraustymas iš miesto, nes investicijų reikia daug – norima plėsti valymą, techninį dujų apdorojimą, kas nepageidaujama mieste, tai uosto teritorijai nebūdinga veikla. Eksploatuoti 14 km vamzdžius – man atrodo pagrįstas viešas klausimas, kodėl nepasistačius gamyklos Dumpiuose, kur turima teritorija? Atsakymo nebuvo. Suprantu, kad nesvarstomas. Aš ne technologas, bet uosto žemė brangiausia Lietuvoje, kam miesto centre turėti tokią pramoninę įmonę, kuriai reikia gėlo vandens, o ne druskingo vandens?
Per šį laiką įmonė tvarkė dumblą Dumpiuose, pasiruošė keletą projektų investuoti į vamzdynus, bet bendro aplinkosauginio paveikslo nematau. Kol kas nematome investicijų, jos labiau popierinės, nėra daromos, o paraleliai iš ministerijos prašo pinigų. Nebūčiau reagavęs, šnekame su įmone, bandome atkurti pasitikėjimą, bet tas pranešimas spaudai išprovokavo ir norėjosi kontrreakcijos.
– Į Lietuvą ketinama kviestis Europos Komisijos auditorius. Ką būtent jie turėtų nustatyti?
– Visų pirma, tai gamyba – mes esame per maža valstybė, kad turėtume Lietuvoje ekspertus tiek trąšų, tiek naftos perdirbimo gamyboje, popieriaus pramonėje. Tai vienetiniai objektai Lietuvoje. Mokesnis verslas susisemia geresnius ekspertus, o valstybės tarnautojai šokinėdami nuo vienos sferos prie kitos neturi tiek kompetencijos, tad tikslas pasiimti geriausius aplinkosaugos ekspertus, kurie dirba Europos Komisijoje, ir pasižiūrėti. Popieriaus pramonė turi savas ligas ir tos ligos yra aiškios, iššūkiai aiškūs, valymo technologijos aiškios. Maža valstybė neįgali turėt ekspertus, o yra noras, kad tos ligos būtų identifikuotos, gamyba būtų efektyvi, o gamybos poveikis būtų eliminuotas.
Prieš 10 metų, kaip suprantu, kai buvo didinami įmonės veiklos mastai, aplinkosaugininkai negebėjo įvertinti neigiamo poveikio, jau tada buvo užkoduotos problemos. Prieš suteikiant leidimus, norime pasitikrinti. Įmonė bioreaktorių nori statyti Klaipėdoje, pirminį valymą daryti, 14 km vamzdyną bando sutvarkyt, Dumpiuose į valyklą investuoti. Norisi aiškių išvadų, nes pasitikėjimo nėra. Turim turėti geriausius ekspertus ir audituoti aplinkosauginius, gamybinius parametrus. Manau, tai vyks rudenį, nes dabar atostogų metas.
IKEA: bendradarbiavimas su "Grigeo Klaipėda" nutrauktas dar pernai
IKEA grupės už asortimentą ir tiekimą atsakingo padalinio Švedijoje 15min atsiųstame komentare teigiama, kad bendradarbiavimas su „Grigeo Klaipėda“ buvo nutrauktas pernai sausį ir nėra atnaujintas.
„2020 m. sausį mus pasiekė informacija, jog vienas iš mūsų netiesioginių tiekėjų AB „Grigeo Klaipėda“, pripažino, jog į Kuršių marias leido tik iš dalies išvalytas nuotekas bei jog dėl šių veiksmų Lietuvos atsakingos institucijos atlieka tyrimą. Po šios informacijos, 2020 m. sausį, IKEA‘oje iš karto buvo nuspręsta nutraukti bendradarbiavimą su AB „Grigeo Klaipėda“ ir nėra jokių intencijų tokį bendradarbiavimą pradėti", – teigiama komentare.
IKEA teigia aiškiai numačiusi tiekėjų socialinius bei aplinkosauginius įsipareigojimus ir jų veiklai taikomus reikalavimus elgesio kodekse „IWAY”.
„IWAY” numato minimalius aplinkosauginius, socialinius, darbo sąlygų ir panašius reikalavimus, kurių mūsų tiekėjai privalo laikytis, tiekdami produktus, paslaugas ir žaliavas bendrovei IKEA. Visi tiekėjai yra audituojami, tiek iš anksto perspėjus, tiek ir be perspėjimų, siekiant užtikrinti, kad reikalavimų būtų laikomasi. Be to, visi IKEA tiekėjai privalo laikytis vietos teisės aktų ir privalo atsakingai tvarkyti chemines atliekas”, – teigiama komentare.
