Nes tai viso labo tik darbas ar tiesiog laikina stotelė kažkuriame gyvenimo etape. Galbūt valytoja kada nors išėjusi į pensiją dirbs ir jūsų mama, norėdama prisidurti vieną kitą eurą prie orios senatvės. O gal šį darbą kada nors išbandysite ir jūs, tiesiog norėdami pailsinti galvą nuo nesibaigiančių projektų ar norėdami pamatyti gyvenimą iš kardinaliai skirtingo taško. Nes palinkę prie savo kompiuterių ekranų ir įsigilinę į tik į savo darbą, mes dažnai pamirštame žmogišką požiūrį į kitus ir imame žmones vertinti pagal pareigas ir pasiekimus.
Dauguma galvoja, kad valytoju gali dirbti tik prasigėręs, žemo intelekto, nieko vertas žmogus, nerandantis jokio kito darbo.
Klausimas apie žmogiškojo orumo pažeminimą darbe kilo ne atsitiktinai. Pasirodo, tai jaučia daugelis valymo paslaugas teikiančių žmonių. „Dauguma galvoja, kad valytoju gali dirbti tik prasigėręs, žemo intelekto, nieko vertas žmogus, nerandantis jokio kito darbo“, – nuoskauda girdėti valytoja dirbančios Dianos balse. Moteris neslepia, kad tik atėjus į darbą turi įdėti nemažai pastangų, kad įrodytum, jog dirbi gerai ir esi vertas bent menkiausios pagarbos.
R.Petrovė: valytojo darbas vis dar nevertinamas, bet be švaros nebus ir grožio
Valymo paslaugas teikiančios įmonės „Vitaresta“ vadovė Rasa Petrovė patvirtina, kad gana dažnai susiduria su tokiu požiūriu į valymo darbus atliekantį personalą. Tačiau valytojų yra visokių. „Valytojomis dirba į pensiją išėjusios mokytojos ar buhalterės arba jauni žmonės, studentai, kurie ateityje bus nebe valytojai. Nuo ko prasidėjo mano verslas? Nuo to, kad su kolege nusipirkom vieną bendrą siurblį ir pradėjom eiti į namus siūlyti valymo paslaugas. O dabar aš esu vienos didžiausių valymo įmonių savininkė“, – dalinasi moteris.
R.Petrovę skaudina ir įvairiuose seminaruose girdimi žeminantys lektorių palyginimai apie valytojas, kai reikia paminėti patį žemiausią rangą. Anot pašnekovės, toks žeminantis požiūris atėjo iš sovietinių laikų, kai valytojai nieko nereikėdavo, tik „ant pagalio užsivynioti skudurą ir įsirėmus į pilvą stumti“. O dabar reikia pakankamai nemažai žinių turėti, kad būtum gera valytoja. „Valymui taip pat reikia turėti pakankamai nemažai žinių, nes reikia išmanyti ir chemiją, ir įrankius, kurių atsiranda vis naujų. Tai tikrai sunkus darbas“, – tikina didelės įmonės vadovė.
Valymui reikia turėti pakankamai nemažai žinių, nes reikia išmanyti ir chemiją, ir įrankius, kurių atsiranda vis naujų.
„Labai norėtųsi, kad tas požiūris į valymo darbus atliekantį personalą būtų kitoks. Nes valymas yra labai svarbus – bet koks pastato ar interjero grožis ar architektų sprendimai nublanksta, jei aplink yra nešvaru. Jeigu nėra švaros, nėra ir grožio. Tai vizualinis dalykas. Kitas dalykas yra higiena ir mūsų sveikata, kuri irgi labai priklauso nuo švaros. Tai labai norėtųsi, kad tie žmonės, kurie už nedidelius pinigus daro tokį sunkų ir svarbų darbą, būtų labiau gerbiami ir su jais būtų skaitomasi“, – nepraranda vilties R.Petrovė.
S.Stūrys: pagarba profesijai – globali problema
Rinkodaros konsultanto Simono Stūrio teigimu, pagarba profesijoms yra globali problema, tik vienose šalyse ar kultūrose ši problema gilesnė, kitose mažiau pastebima arba sprendžiama greičiau.
„Tikriausiai pagrindinė priežastis glūdi švietimo sistemoje, kurioje dėmesys rezultatams smarkiai nusveria dėmesį pilietiškumui. Mūsų švietimo sistema moko vertinti save ir lyginti su kitais remiantis pažymiais ir diplomais, vėliau darbe tai virsta eurais ir karjeros laiptais. Tai užburtas ratas, kuriame tėvai ir mokytojai išugdyti gyventi pagal taškų sistemą, taip gyventi ugdo savo vaikus ir mokinius“, – sako pašnekovas.
Mūsų švietimo sistema moko vertinti save ir lyginti su kitais remiantis pažymiais ir diplomais, vėliau darbe tai virsta eurais ir karjeros laiptais.
Pašnekovo manymu, didesnį dėmesį mokykloje ir darbe skiriant pagarbai ir pilietiškumui, po truputį atsiras ir sprendimai. „Biurai ir prekybos įmonės mielai perleido tvarkytojus valymo paslaugų įmonėms, ir kasmet reikalauja kuo mažesnės paslaugų kainos. Suprantama – jie nebėra jų darbuotojai, tačiau tai tie patys žmonės. Idealioje pagarbos visuomenėje kiekvienas biuro darbuotojas pasisveikintų su biurą valančia tvarkytoja, paklaustų, kaip jai sekasi, kaip paklausia ir kitų savo kolegų. O prie progos pasidomėtų, ar valymo paslaugų kainos jo įmonei kyla pakankamai – tiek pat, kiek ir darbuotojų atlyginimai“, – idealų vaizdą piešia S.Stūrys.
Staselės receptas: šypsokitės ir jokių žodžių nereikės
15min kalbintos valytojos dalinosi skirtinga savo patirtimi ir tikrai ne visos skundėsi žeidžiančiu aplinkinių elgesiu. Štai buhaltere dirbanti ir valytojos darbu prie atlyginimo prisidurianti Violeta sakė su tokiu požiūriu susidūrusi gal tik darbo pradžioje, kai tik atsirado užsakomosios valymo paslaugos. Dabar viename banke ir ofise švarą prižiūrinti moteris džiaugėsi, kad yra net ir kava pavaišinama. „Jeigu kieno gimtadienis, tai prie stalo pakviečia, torto nepagaili ar saldainių. Tai labai malonu, nes pripažįsta tave kaip kolektyvo dalį“, – dalinosi moteris.
Jau 13 metų valytoja dirbanti Zoselė sako su žeminančiu elgesiu niekada nesusidūrusi. Moteris dabar rūpinasi vieno prekybos centro švara ir juokavo, kad stengiasi darbus atlikti geriau nei namie, mat čia už darbą moka, o namuose – ne.
Kai tu esi tarp žmonių, reikia šypsotis, tada jokių žodžių žinoti nereikės.
Valymo paslaugas dabar teikia ir buvusi verslininkė Staselė. Moteris gyvenimą aukštyn kojomis nusprendė apversti sulaukus pensinio amžiaus, mat atsakomybė už verslą ištisus 30 metų gerokai išsekino, taigi nusprendė viską mesti ir Neringą iškeitė į Vilnių. Visgi didmiestyje nieko neveikti energija trykštančiai moteriai buvo sunku, tad sugalvojo laikinai užsiimti kokia nors mažiau atsakinga veikla. Taip atsidūrė įmonėje „Vitaresta“, kurioje jau dirba beveik 10 metų.
„Dirbdama pirmiausia patekau į vieną universitetą, paskui į kitą. O paskui į Operos ir baleto teatrą, dabar gi dirbu banke. Man įdomiausia, kad skirtinguose objektuose tenka sutikti skirtingus žmones. Štai dirbdama Operoje pradėjau sveikintis, nes ten nei vienas nei balerūnas, nei choro vadovas nepraeis nepasisveikinęs. Kai tu esi tarp žmonių, reikia šypsotis, tada jokių žodžių žinoti nereikės. Tada visi žiūrės ir šypsosis. Ir sveikatos reikia visiems nepamiršt palinkėt“, – pozityvumu tryško moteris. – Tiesa, visur dirba dauguma jaunimas, tad požiūris į tą valytoją nėra kaip į sau lygų. Turi mokėt save pateikt, kad tave imtų gerbti, o tam reikia laiko,-įsitikinusi moteris.
Norėčiau tokios ryškios, kaip to roboto, su kuriuo valau grindis, kad visi atsisukę žiūrėtų.
Pašnekovė pasidžiaugia, kad dirbdama įvairiuose objektuose turi galimybę išmokti dirbti su nauja technika. Štai banke neseniai išmokusi naudotis valymo mašinomis, turi robotą. „Tai leidžia žmogui nenuobodžiaut, nes reikia mąstyti, kaip su tuo robotu dirbti. Antras dalykas, kai dirbi su tokia technika, tu atkreipi visų jaunų žmonių dėmesį. Ir jie žiūri ne kaip į valytoją, o kaip į naujovę. Ir aš tokia patenkinta važiuoju su tuo robotu! O visi, kas ateina ryte, klausia, ar galėtų tą įrankį išbandyti, taip jiems įdomu“, – kvatojasi patenkinta moteris.
Ir prisipažino, kad dar labai norėtų gražios uniformos. „Dabar mūsų uniformos pilkos, o aš taip mėgstu ryškias spalvas! Norėčiau tokios ryškios, kaip to roboto, su kuriuo valau grindis, kad visi atsisukę žiūrėtų. Norėtųsi stilingos, nesvarbu, kad man daug tų metų. Nepykčiau, jeigu būtų ir koks nors kombinezonas su gražiomis kišenėmis, su užtrauktuku priekyje“, – su šypsena bėrė pašnekovė.
Sutikite – šaunu turėti tokią valytoją kaip Staselė. Tačiau jeigu imsite sveikintis su savo ofiso valytoja, paklausite, kaip jai sekasi – kas žino, gal ir ji pradės dažniau šypsotis, o užsivakaroję darbe jūs galbūt išgirsite neįtikėtiną jos gyvenimo istoriją.
