Iš Kauno į gimtąjį miestą grįžęs ir atidaręs kavinę Justinas vargu, ar tikėjosi tokių eilių kaip dabar. Jis sako, kad pradžioje sunkiausia buvo prisivilioti klientų, o dabartiniai iššūkiai – išlaikyti paslaugos kokybę. Kavinėje įdarbinti trys darbuotojai, planuojama atidaryti dar vieną kavinę.
„Žmonės yra pasiilgę kokybiškesnės paslaugos, tiek interjero prasme, tiek ir aptarnavimo, ir ruošimo, ir kavų kokybės prasme. Nereikia galvoti, kad mažesnis miestas ir yra atsainiau žiūrima į tai“, – tikina kavinės „Kavalierius“ savininkas Justinas Dalinda.
Panevėžio centre vos mėnesį veikia ir kita kavinukė. Jos savininkai – lietuvės ir prancūzo šeima – verslo pradžiai pinigų užsidirbo užsienyje. Mažesnį miestą sako pasirinkę, nes čia trūko tokios paslaugos.
„Buvo mūsų ilgalaikis noras, ieškojome vietos, kad būtų niša neužimta tų specifinių kavų ir kad galėtume žmones patys šviesti, patys pristatyti šį produktą. Panevėžys labai tiko“, – savo pasirinkimą aiškina kavinės „Kavos dėžutė“ savininkė Agnė Butautaitė.
„Mano gimtajame Liuksemburge institucijos tik pasakytų, nuo ko pradėti verslą, tačiau neaiškintų, ką ir kaip daryti. Lietuvoje visi specialistai labai padėjo, stengėsi išaiškinti, netgi tai, ko patys nežinojo, į visus klausimus rasdavo atsakymus“, – įspūdžiais dalijasi kavinės „Kavos dėžutė“ savininkas Christophas Pfeilstueckeras.
Pasak Verslo konsultacijų centro direktorės, masinio emigrantų grįžimo tikrai nėra, tačiau pavieniai drąsiai imasi naujų verslų. Stebimas kavinių, ir ne tik mažų kavinukių, atgimimas, tačiau daugiau norima teikti automobilių remonto, grožio paslaugų.
Turime merginą, kuri grįžo iš Vilniaus į Panevėžį, atsidarė grožio saloną, dirba jau pusmetis. Kita mergina, užsidirbusi Norvegijoje, gavo paramą iš Darbo biržos ir atsidarė manikiūro kabinetą, – vardija Panevėžio verslo konsultacinio centro direktorė Akvilė Žiaunienė.
„Praeitą savaitę buvo mergina, ištekėjusi už italo, bando ieškoti čia maisto produktų, ypatingai pieno produktų, kuriuos norėtų vežti į Italiją. Turime merginą, kuri grįžo iš Vilniaus į Panevėžį, atsidarė grožio saloną, dirba jau pusmetis. Kita mergina, užsidirbusi Norvegijoje, gavo paramą iš Darbo biržos ir atsidarė manikiūro kabinetą“, – vardija Panevėžio verslo konsultacinio centro direktorė Akvilė Žiaunienė.
Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentės teigimu, verslininkai iš didžiųjų miestų jau įsikūrė ne tik Panevėžyje, bet ir Utenoje, Gargžduose, atranda ir kitus mažesnius miestus, tačiau esą svarbiausia, kad verslui padėtų ir vietos valdžia.
„Tada tu jau turi turėti verslo idėją, būti pasiskaičiavęs, bet aš labiau linkėčiau visiems merams, kad labiau kuruotų tą verslą. Dabar Lietuvoje nusistovėjusi tokia tvarka, kad verslas – tai blogis, o tie kiti yra geri, tai tas yra akivaizdu kaip niekada. Tai labai norėčiau, kad ši linija išsitrintų ir kad vyktų bendravimas tarp valdininkų ir verslo“, – ragina Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.
Pasak E.Šiškauskienės, svarbiausia, kad pradedantys verslininkai gerai pasuktų galvas, kokių paslaugų konkrečiam regionui trūksta, ir tik tada įgyvendintų idėją.
