Gyventojams ir verslui iš prekybos vietų iššlavus dezinfekcinį skystį, grožio ir masažo salonai atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje. Grožio industrija baiminasi, kad netrukus gali pritrūkti vienos svarbiausių darbo priemonių. Kirpyklos, masažo ir manikiūro salonai dezinfekciniu skysčiu privalo dezinfekuoti ne tik darbuotojų ir klientų rankas, bet ir įrankius, masažo stalus bei visus kitus paviršius, plauti patalpas.
Grožio industrija naudoja dviejų tipų dezinfekcinius skysčius, tačiau šiuo metu negali įsigyti nė vieno.
Ieškos Lenkijoje
Masažo salonų tinklą „Gydomojo masažo centras“ valdantis Egidijus Jakimavičius 15min pasakojo iš tiekėjų sulaukęs atsakymo, kad dezinfekcinio rankų skysčio galbūt bus galima užsisakyti po dviejų savaičių, o dezinfekanto paviršiams valyti – mėnesio pabaigoje.
Bandysime vežti iš Lenkijos, – svarstė E.Jakimavičius.
„Bet iš kur garantijos, kad turės? Bandysime vežti iš Lenkijos“, – svarstė E.Jakimavičius.
Tris masažo salonus valdantis tinklas šiuo metu dezinfekcinio skysčio atsargų dar turi maždaug mėnesiui.
„Bet paskelbus Lietuvoje ypatingąją padėtį iš karto parašiau įsakymą papildomai salonuose dezinfekuoti visas durų rankenas, tai gal ir mėnesiui turimų atsargų neužteks. Mes nuolat naudojame dezinfekcinį skystį, nes masažai vyksta nuo ryto iki vakaro. Prie kriauklių stovi dezinfekcinis skystis rankoms, po kiekvieno paciento dezinfekuojame masažo stalus“, – pasakojo E.Jakimavičius.
Tuo tarpu nenorėjusio viešai būti įvardinto masažo salono Vilniuje vadovas pasakojo, kad jų salone dezinfekcinio skysčio liko tik du buteliukai, tačiau įsigyti daugiau niekur neįmanoma.
„Labai taupant iki balandžio gal užteks, o gal ir neužteks. Sandėlys tuščias“, – apgailestavo vadovas.
Pasak jo, jeigu dezinfekantų artimiausiu metu prekyboje nepasirodys, gali tekti stabdyti veiklą.
Jeigu nebus dezinfekantų, teks stabdyti reikalus, nes paviršius turime valyti kiekvieną dieną.
„Jeigu nebus dezinfekantų, teks stabdyti reikalus, nes paviršius turime valyti kiekvieną dieną. Puikiai žinome, kad jeigu nedezinfekuotume stalų, patalpų, mus patikrinęs Visuomenės sveikatos centras iškart galėtų stabdyti higienos pasą, o jo neturint negalima vykdyti veiklos“, – sakė vadovas.
Atsargų turi 3-4 mėnesiams
Kai kurios grožio industrijos įmonės ramesnės, nes sukaupusios didesnes atsargas. Įmonės „Nailinga“, Vilniuje valdančios manikiūro saloną „Nailbar”, vadovė Ingrida Jočienė 15min džiaugėsi, kad bendrovė įvairias priemones perka dideliais kiekiais, tad dezinfekcinio skysčio atsargų turėtų pakakti 3-4 mėnesiams.
„Džiaugiuosi, kad visko turime, nes to nėra, ano nėra. Dezinfekcinio skysčio tiekėjai sako, kad jo nėra ir nežino, kada gaus. Net prognozuoti negali, kada turės. Dabartinių atsargų mums turėtų užtekti 3-4 mėnesiams – paprastai ilgiau užtenka, bet dabar dar uoliau valome paviršius, purškiame pertvaras, visada dezinfekuojame klientų ir meistrų rankas“, – pasakojo I.Jočienė.
Reaguodami į situaciją salono darbuotojai taip pat privalomai liepia iš gatvės atėjusiems klientams nusiplauti rankas, o sloguojantiems pasiūlo medicininę kaukę.
Pakankamai atsargų kol kas turi ir devynis „Beauty Nail express“ manikiūro salonus valdantis tinklas.
Žmonės išgąsdinti, viską išpirkinėja, neturime iš kur užsisakyti. Visi užsakymai sustoję, – sakė R.Urbanovičienė.
„Dezinfekcinio skysčio esame užsipirkę į ateitį, tad keliems mėnesiams esame apsaugoti. Kritinės situacijos nėra. Tačiau susidūrėme su šia situacija, kad visi tiekėjai neturi prekių. Žmonės išgąsdinti, viską išpirkinėja, neturime iš kur užsisakyti. Visi užsakymai sustoję“, – stebėjosi salonus valdančios įmonės direktorės pavaduotoja Renata Urbanovičienė.
Dezinfekcinis skystis ir kaukės Lietuvoje pasibaigė ne tik dėl to, kad jas pradėjo šluoti gyventojai ir verslas, bet ir dėl to, kad sutriko šių produktų tiekimas iš Kinijos bei Europos šalių.
Darbo saugos priemonėmis prekiaujančios įmonės „DSP Plius“ vadovė Irma Spudienė 15min pasakojo, kad dezinfekcinį skystį jiems teikia vokiečių įmonė. Ir nors šiuo metu šios bendrovės sandėliai pilni, produkcijos kiekius ji riboja.
„Šiuo metu dezinfekcinio skysčio paklausos negalime patenkinti. Nesuprantu vokiečių įmonės, kuri mums tiekia šį skystį, politikos – šio produkto turi sandėliuose, tačiau riboja kiekius. Nors iš anksto apmokėjau, trečdalio prašyto kiekio nedavė“ , – pasakojo I.Spudienė.
Trūksta ir kitų priemonių
Grožio salonai dezinfekcinio skysčio ieško ne tik per tiekėjus, bet ir tiesiogiai per ligonines, tačiau ir šios paieškos nesėkmingos.
Rinkoje šio produkto dar turi tik spekuliantai, pasiūlę anksčiau už dešimt eurų pirktą dezinfekcinio skysčio litrą už 100 eurų.
I.Jočienė svarstė, kad pritrūkus dezinfekcinio skysčio svarstytų vietoj jo naudoti degtinę.
„Pirksime degtinę. Žinoma, dezinfekuoti įrankius vien ja sudėtinga, bet kadangi mes dar ir sterilizuojame įrankius, tai pasiekiami rezultatai. Labai tikiuosi, kad šita panika nepasverta ir nepamatuota galų gale baigsis. Po pusės metų šios priemonės, kurių panikuodami prisipirko žmonės, sąvartynuose atsidurs, o mums, kuriems tikrai reikia šių gaminių, sunku jų įsigyti“, – apgailestavo I.Jočienė.
Po pusės metų šios priemonės, kurių panikuodami prisipirko žmonės, sąvartynuose atsidurs, o mums, kuriems tikrai reikia šių gaminių, sunku jų įsigyti“, – apgailestavo I.Jočienė.
Verslininkė jau buvo sunerimusi dėl vienkartinių pirštinių, kai atkreipė dėmesį, kad lateksinės pirštinės parduotuvėse išpirktos. „Nuolatiniai mūsų tiekėjai, kurie aptarnauja stomatologinius kabinetus, medikus, vienkartinių pirštinių mums jau nebedavė, tačiau atvežė kiti tiekėjai. Vienkartinėmis kaukėmis buvome pasirūpinę anksčiau“, – pasakojo vadovė.
15min kalbinti grožio industrijos verslininkai pastebi, kad įsigyti negalima ne tik dezinfekcinio skysčio, bet ir spiritinių dezinfekcinių servetėlių, nuo kojų grybelio apsaugoti skirto tirpalo, skirto dezinfekuoti avalynę, medicininių kaukių ir kitų produktų.
Teks stabdyti veiklą
Tuo tarpu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Ingrida Skridailienė 15min tvirtino, kad jeigu įmonės neturės dezinfekcinių priemonių, veiklą gali tekti stabdyti.
„Jeigu alternatyvių priemonių neįmanoma naudoti ir nepasirenkami kiti būdai, užtikrinantys paslaugų saugą, susiklosčiusiomis aplinkybėmis jų teikimą reikėtų laikinai nutraukti ir sekti informaciją apie dezinfekcinių priemonių atsiradimą rinkoje“, – pabrėžė I.Skridailienė.
Pasak jos, masažo salonai, kirpyklos, grožio salonai pagal galimybes turėtų ieškoti alternatyvių būdų, kaip suteikti lankytojams saugias paslaugas, pavyzdžiui, instrumentus dezinfekuoti ir sterilizuoti virinant, kai tai įmanoma, ar naudoti vienkartinius instrumentus, patiesalus, užklotus, kuriuos po kiekvieno lankytojo būtina keisti (t. y. naudoti naują).
„Teikiant grožio, kūno priežiūros ar kitas paslaugas, būtina laikytis higienos reikalavimų ir dezinfekuoti, sterilizuoti instrumentus, valyti ir dezinfekuoti paviršius. Patalpas ir paviršius reikia valyti taip dažnai, kaip nurodo priemonės, kuria valoma, gamintojas. Instrumentai, kuriais liečiamasi prie lankytojo ar jais pažeidžiama oda (pvz., odelių karpymas manikiūro metu), turi būti sterilizuojami po kiekvieno lankytojo, o sterilizuotos priemonės turi būti išpakuojamos lankytojams matant“, – tvirtino ji.
Dezinfekcinį skystį nori gaminti lietuviai
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tvirtina, kad dezinfekcinio skysčio stygiaus problema netrukus bus išspręsta. Su verslininkais susitikęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pirmadienį pažadėjo įmonėms, galinčioms gaminti dezinfekcinį skystį, padėti greitai gauti reikiamus leidimus.
Gaminti dezinfekcinį skystį jau pasisiūlė „Vilniaus degtinė“, „BIOK laboratorija“, „MV Group“.
Tuo tarpu sveikatos apsaugos ministro patarėja ryšiams su visuomene Lina Bušinskaitė feisbuke pranešė, kad Lietuvoje yra dar 17 įmonių, jau iš anksčiau turinčių leidimus gaminti biocidinius produktus komercinei rinkai, pardavimui, tarp jų – ir dezinfekcinį skystį.
„Tuo tikslu mūsų kolegos bendrauja su įmonių atstovais ir aiškinasi, ar šios įmonės norėtų prisidėti prie valstybinio užsakymo, ar nori gaminti, ar gamintų reikiamą produkciją mūsų šalies rinkai“, – teigia L.Bušinskaitė.
Pasak L.Bušinskaitės, įmonė „Koslita“ jau suskubo atnaujinti savo leidimą, kad jis atitiktų dezinfekcinio skysčio gamybai keliamus reikalavimus. Reikiamą leidimą pirmadienį jau gavo „BIOK laboratorija“, kad galėtų rinkai tiekti dezinfekcinį skystį rankoms.
„Šiuo metu laukiama reakcijos ir iš kitų įmonių. Tad situacija išspręsta, netrukus Lietuvos gydymo, ugdymo bei kitose viešosiose įstaigose atsiras dezinfekcinio skysčio. Jis bus ir prekyboje. Be to, sprendžiamas klausimas, kaip paspartinti leidimų išdavimą dezinfekcinio skysčio, kuriuo būtų prekiaujama vaistinėse, parduotuvėse, kitose prekybos vietose, gamybai“, – pabrėžia L.Bušinskaitė.
Sprendžiamas klausimas, kaip paspartinti leidimų išdavimą dezinfekcinio skysčio, kuriuo būtų prekiaujama vaistinėse, parduotuvėse, kitose prekybos vietose, gamybai, – pabrėžia L.Bušinskaitė.
Spręsdama leidimų išdavimo ir gamybos spartinimo klausimus, SAM primena gamintojams, kad visų pirmiausia prioritetas turi būti taikomas mūsų šalies poreikiams, o ne eksportui.
Tarp įmonių, kurios galėtų gaminti dezinfekcinį skystį – „BHC group“, „Higėja“, „Burbuliukas ir CO“, „Danushis Chemicals“, „Retrorega“, „BS Chemical“, „Koslita“, G.Skiparienės įmonė, „Inžinerinė ekologija“, inovacinė firma „MKDS“, „Berchem“, „Topcolor“, „Vox pharmaceutica”, „Lietlieta“, „BIOK laboratorija“, „Ekochemeta“, „Ruvera“.
