Su medicina A.Černičenko neturėjo, o ir nenorėjo turėti, nieko bendra. Moteris studijavo Mykolo Romerio universitete, tada – Tarptautinėje verslo mokykloje Vilniaus universitete, vėliau – ISM.
„Mano studijos niekada nesibaigia, kas pusmetį ar metus žiūriu, kad vėl kažko reikia“, – pasakojo prieš 7 metus pirmąjį verslą įkūrusi, o dabar „Flebologijos klinikai“ vadovaujanti moteris.
Pradžia nebuvo lengva
„Būdama 20-ies galvojau, kad į mediciną tikrai neisiu, nes nieko nežinojau apie šią sritį. Tiesiog susitikau netikėtai su tam tikrais žmonėmis, jie pakvietė mane dirbti į savo komandą ir po kelių siūlymų sutikau. Atėjo laikas, kai supratau, kad reikia kurti savo verslą“, – moteris pasakojo, kad ją visada žavėjo sveikas ir gražus kūnas, ji visada sportavo pati, rūpinosi sveika mityba bei išvaizda.
Mano pliusas yra tai, kad aš tuo gyvenu ir noriu, kad žmonės čia ateitų ir jaustųsi laimingi, kaip namuose, išgertų kavos, nebijotų pas gydytoją, – pasakojo verslininkė.
Pačioje pradžioje klinikoje buvo teikiamos tik ortopedijos ir venų chirurgijos paslaugos, tačiau to neužteko.
„Tai privertė plėstis, mąstyti, ką reikia daryti, ką įsivesti, koks yra poreikis“, – pasakojo moteris.
Šiandien klinikoje galima gultis ir po „grožio“ peiliu – ir riebalus nusiurbti, ir sėdmenis pataisyti ar krūtinę pasididinti, pakoreguoti raukšles ir t.t. „Privalumas yra tai, kad aš tuo gyvenu ir noriu, kad žmonės čia ateitų ir jaustųsi laimingi, kaip namuose, išgertų kavos, nebijotų apsilankyti pas gydytoją“, – pasakojo verslininkė.
Jauna moteris verslo pradžiai pinigų skolinosi: „Aš paskambinau savo dėdei. Sakiau, kad sugalvojau tokį reikalą ir man reikia pinigų pradžiai, kad atidaryčiau įmonę. Jis labai manimi pasitikėjo ir davė tuos pirmuosius pinigus, aš pasakiau, kad juos atiduosiu. Tėvams neprasitariau, nes aš esu savarankiška, už mokslus pati mokėjau ir verslą norėjau pradėti savarankiškai.“
Vėliau, jos teigimu, viskas ėjosi sėkmingai, nes pavyko pasirašyti sutartį dėl įrangos tiekimo į Lietuvos ligonines. Įvairias prekes A.Černičenko į ligonines tiekia ir dabar.
„Pirmi 9 mėnesiai buvo labai sudėtingi, nebuvo apyvartinių lėšų“, – taip pat verslininkė pasakojo, kad verslo pradžioje trūko įvairių žinių, ir tai ją pastūmėjo tolesniems mokslams.
Visos problemos kyla iš vidaus
Moteris pasakojo nuolat ieškanti idėjų, kaip vystyti verslą, ką naujo pasiūlyti savo klientams. Todėl veiklos pradžioje klinikoje buvo tik ortopedijos ir kraujagyslių chirurgijos paslaugos, vėliau įvesta neurochirurgija, grožio chirugija, visai neseniai – medicininė kosmetologija. Paslaugų klinika planuoja pasiūlyti ir dar daugiau.
„Pastebėjau poreikį, supratau, kad sutvarkyti odos paviršių yra nepakankamas sprendimas. Dažnai specialistai net nesprendžia, kur yra odos problema“, – A.Černičenko pasakojo, kad labai svarbu pradžioje išsiaiškinti, kas sukelia odos problemas.
Iš tiesų viskas kyla iš mūsų vidaus. Reikia atsakyti, kas yra mūsų viduje, – kalbėjo A.Černičenko.
Todėl pirmiausia yra būtinas kraujo tyrimas. Be to, tai gali būti ir psichologinė problema.
„Iš tiesų viskas kyla iš mūsų vidaus. Reikia atsakyti, kas yra mūsų viduje. Kosmetologiją įvedame tam, kad būtų tęstinumas. Jeigu yra viena problema, galima ją spręsti nuodugniau, pakalbėti, kas ta oda, kas su ja vyksta, kaip ji sensta“, – kalbėjo moteris.
Ji regi pasaulyje klestint jaunystės kultą – visi nori būti sveiki, gražūs, sportuojantys.
„Norint tai išlaikyti, reikėtų žiūrėti, kodėl ir kaip vyksta senėjimas, ir spręsti kokias daryti injekcijas. Aš pati esu už natūralumą. Jeigu ir pasidarai korekciją, tai mūsų tikslas yra, kad tai atrodytų natūraliai. Senėjimas yra natūralus procesas, bet kartais reikėtų padėti odai neprarasti drėgmės, struktūros, stangrumo“, – kalbėjo moteris.
Po injekcijos – kaip po gerų atostogų
A.Černičenko pasakojo, kad lietuviai vis dar yra konservatyvesni nei kitos tautos, tačiau dauguma medicinos naujovių jau yra pasiekusios Lietuvą.
„Pasaulyje viskas kitaip. Kai vedu seminarus apie moters grožį, senėjimą, tai rodau tokią paprastą ir aiškią skaidrę – iki 30 metų moters veidas yra lyg apverstas trikampis – jaunas veidas, ryškūs skruostai, po trisdešimties veido audiniai slenka žemyn, pradeda senti, dėl gravitacijos, kaulų pokyčių, raumenų sistemos ir riebalinio audinio mažėjimo veidas tampa panašus į taisyklingą trikampį. Jeigu darai procedūras saikingai, tai natūraliai padedi odai. Šių laikų aplinka, tarša, tempas, žmonės prastai valgo, miega, viskas atsiliepia visam kūnui“, – pasakojo verslininkė.
Psichologas jos vadovaujamoje klinikoje nedirba, tačiau jo esą ir nereikia, nes poreikiai yra aptariami su chirurgais.
„Jeigu ateina labai jauna mergina ir sako, kad jai reikia daug korekcijų, aš visuomet pakalbu, ar tikrai to reikia dabar, tokiame amžiuje. Jeigu ateina moteris po gimdymo arba vyresnė ir sako, kad jai pasėdo veidas, oda, ir ji nori gaivos, tai žinoma, aš pasakysiu, ką reikia daryti“, – kalbėjo moteris.
Ji pasakojo visada norėjusi, kad procedūras atliktų tik specialistai: „Pavyzdžiui, injekcijas atlieka tik plastikos chirurgai. Man asmeniškai nepatinka, kai hialurono ar botulino rimtas korekcijas injekcijas atlieka ir kosmetologai. Visiems bandau pasakyti, kad atsirinktų specialistą, pas kurį nori eiti, dėl to, kad specialistas nebruks per prievartą visko. Kvalifikuotas specialistas pasakys, ką galima padaryt, rekomenduos dar grįžti namo ir pagalvoti. Tą, ką suleisi, neišimsi.“
Pasak moters, po kokybiškai ir natūraliai padarytų korekcijų žmogus atrodo kaip po atostogų, ir niekas net neįtaria, kad jis naudojosi grožio chirurgų paslaugomis.
Vilioja užsieniečius
Ne vien lietuviai yra „Flebologijos klinikos“ klientai – baltarusiai, rusai, ukrainiečiai, Skandinavijos šalių gyventojai taip pat neretai renkasi Lietuvą.
„Rinkos Lietuvoje aš ir šiaip nematau. Mūsų yra nedaug, ekonominė situacija nėra labai palanki ir dėkinga. Lietuvoje Medicinos universitetas yra labai stiprus, matau Lietuvą kaip potencialą rinką užsieniečiui atvykti“, – kalbėjo A.Černičenko.
Pasak jos, vieniems užsieniečiams aktuali kaina, nes Lietuvoje ji vis dar yra maža. Kitiems aktuali medicinos paslaugų kokybė.
„Rusijos rinka kai kurių dalykų neturi, o mes esame Europa, dėl to jie važiuoja. Didelė gydytojų pasiūla, paslaugų kokybė, jeigu kalbėtume apie Ukrainą, Rusiją, tai jiems mentalitetas čia labai tinka, nėra kalbos barjero. Baltarusiai, rusai, ukrainiečiai visada mėgdavo į Lietuvą atvažiuoti. Skandinavai irgi pamėgę“, – kalbėjo verslininkė.
