Atlikus tokiose internetinių būsto nuomos platformose, kaip „Airbnb.com“, „Booking.com“, el. prekybos erdvėse „Autoplius.lt“, „Skelbiu.lt“, „Ebay.com“, „Etsy.com“ bei kituose puslapiuose skelbiamo turinio analizę, nustatyta, kad dažniausias nusižengimas siejamas su neapskaitomomis iš šio verslo gaunamomis pajamomis, t. y. deklaruojama tik jų dalis.
Tarkime, asmuo nurodo gavęs pajamų iš laikinos būsto nuomos, tačiau suma neatitinka realių rinkos kainų arba potencialių pajamų pagal viešai deklaruojamų nuomojamų butų kiekį ar nuomininkų skaičių, – aiškino R.Puncevičius.
„Pasitaiko atvejų, kai internete prekiaujantys ar būsto nuomos paslaugas siūlantys asmenys mokesčių administratoriui pateikia duomenis, kurie ne visai sutampa su viešai skelbiama vykdomos veiklos informacija. Tarkime, asmuo nurodo gavęs pajamų iš laikinos būsto nuomos, tačiau suma neatitinka realių rinkos kainų arba potencialių pajamų pagal viešai deklaruojamų nuomojamų butų kiekį ar nuomininkų skaičių. Tokiu atveju VMI pirmiausia susisiekia su gyventoju ir prašo duomenis patikslinti“, – teigia VMI Kontrolės departamento Verslo elektroninėje erdvėje ir elektroninėmis priemonėmis skyriaus vedėjas Rolandas Puncevičius.
VMI atstovo teigimu, gyventojai į iš VMI gautą žinią reaguoja skirtingai. „Nemaža dalis gyventojų skubiai atnaujina savo deklaracijas, tačiau neseniai turėjome atvejį, kai 25 nekilnojamojo turto objektus nuomojusio asmens buvo paprašyta pateikti VMI papildomą informaciją, o jis lygiagrečiai pradėjo keisti savo viešo puslapio duomenis. Pirmiausia sutrumpėjo puslapio pavadinimas, išduodantis kai kurių nuomojamų būstų vietovę, vėliau skelbiamas nuomojamų NT objektų skaičius sumažėjo daugiau nei perpus – iki 10. Tuo tarpu to paties vartotojo „Facebook“ paskyroje duomenų asmuo neatnaujino – paliktas senas logotipas su pilnu teikiamų paslaugų pavadinimu, nuotraukų albume pateiktos visų 25 nuomojamų objektų nuotraukos“, – pasakoja R. Puncevičius, pažymėdamas, kad tokius verslo el. erdvėje atvejus tiriantys VMI specialistai pasitelkia ne tik turimą, bet ir viešai skelbiamą informaciją, kuri padeda identifikuoti galimus pažeidimus bei sukčiavimo atvejus.
Analizės metu tarptautinėse prekybos platformose taip pat vertinami pirkėjų palikti atsiliepimai bei prekybininkų nurodomos kainos, tokiu būdu nustatomos galimos stebėsenai atsirinktų asmenų pardavimų apimtys. „Pavyzdžiui, matome, jog „Etsy.com“ paskyrose gyventojai iš Lietuvos dažniausiai prekiauja lino, vilnos gaminiais, rankų darbo žaislais ir bižuterija, gintaro dirbiniais, rūbais. Kai iš interneto svetainės gaunami duomenis apie jų sistemoje atliktus pardavimus, nustatoma pasiūloje esančių prekių sąlyginė kaina, tuomet išvedamas teorinis pardavimų skaičius, kuris lyginamas su gyventojo deklaruojamu. Duomenims nesutapus, įprasta tvarka, susisiekiame su pačiu prekybininku ir pasiteiraujame ar jo pateikti duomenys tikslūs, nes galbūt norėsis patikslinti pajamų deklaraciją“, – teigia R. Puncevičius.
