Savo verslą D.Ribikauskienė pradėjo gegužės mėnesį, o parduotuvę, kuri vėliau tapo ir vaistine, įkūrė tame pačiame Kauno mikrorajone, kuriame gyvena ir pati – Petrašiūnuose. Ir jau pirmąją savaitę sulaukė klientų – tapo akivaizdu, kad šiame Kauno mikrorajone tokių paslaugų reikėjo.
D.Ribikauskienė Kaune apsigyveno beveik prieš septynerius metus, atsikrausčiusi čia iš Radviliškio rajono.
– Daiva, žmogaus, kuris pasirenka tokį verslą, gyvenimas, matyt, ir seniau buvo susijęs su gyvūnais?
– Taip. Šunys, katinai, vėžliukai, graužikai, triušiai – 25 metai patirties. Tai ir pomėgis, nes dalyvavau visuomeninėje veikloje, priklausiau Triušių augintojų asociacijai.
Tačiau mano darbas taip pat buvo susijęs su gyvūnais – su gyvulininkyste, veterinarija, veisimu. Baigiau tuometinę Lietuvos veterinarijos akademiją, veterinarijos gydytojo specialybę, paskui įgijau mokslinį laipsnį. 20 metų dirbau tuometiniame gyvulininkystės institute.
Atvykau gyventi į Kauną, Kaune kaupiau patirtį, buvau Kauno kolegijos docentė ir dėsčiau gyvulininkystės, veterinarijos pagrindus. Paskui dirbau farmacijos srityje – veterinarijos vaistinėje. Sukaupiau patirties, ir nutariau pati pradėti savo veiklą.
– Nebuvo baugu pasinerti į kitą patirtį – verslo? Juk baimių gali būti įvairių. Tarkime, pritrūks pinigų, nebus jų. Arba žinių.
– Mano viskas gyvenimas – gilinti žinias. Niekada nenustodavau, visur dalyvaudavau, įgyvendindavau įvairius projektus, tarp jų – ir tarptautinius. Į viską reikia gilintis. O kad versle bus naujienų – savaime aišku. Kaip ir visose srityse.
Ar nebijojau, kad trūks pinigų? Bijojau to prieš daugiau nei šešerius metus, kai apsigyvenau Kaune. Irgi vertinau, ką čia galima pradėti, o ko – ne. Bet dabar jau buvau apsisprendus ir tikėjau, kad pinigų atsiras. Turėjau santaupų, o morališkai palaikė šeima.
– Galbūt tai – šeimos verslas?
– Tai mano iniciatyva. Norėčiau, kad būtų šeimos verslas, kol kas šiek tiek dirba duktė. Ji – veterinarijos studentė. Bet jei kas nors nepavyksta, žinau, kad reikia ieškoti būdų, kaip pačiai išsiskuti. Nepermetu atsakomybės kitiems, stengiuosi žvelgti atsakingai.
– Matyt, šiame darbe labai svarbi ir meilė gyvūnams, ne tik žinios?
– Taip, meilė gyvūnams turi būti. Negalėčiau dirbti, jei jos nebūtų. Negalėčiau, pavyzdžiui, dirbti ventiliavimo įmonėje montuotoja, nes neturiu noro dirbti tokio darbo.
– Kokių dar savybių reikia?
– Kerpant gyvūnus – kantrybės. Nes gyvūnas ne žmogus, jis juda ir kruta. Reikia bandyti susitarti. Nepasakysi jam: stovėk. Jis vis tiek judės. Reikia suprasti, perprasti gyvūną. Sudrausmint atitinkamai, kad jam nebūtų streso. Kartais užtenka tik į akis pažiūrėti, ir jis paklūsta.
– Per kiek laiko nukerpate gyvūną?
– Nuo pusantros iki pustrečios valandos. Žiūrint, koks šuo.
– O katinų – nekerpate?
– Daugiau šunis, katinus – retai. Tiesa, per tą trumpą laiką atėjo pakartotinai kirpti katiną. Juos kerpa dėl to, kad šeriasi, dėl to, kad karšta. Bet dažniausiai kerpu šunis – jorkšyrus, pudelius, Maltos bišonus.
– Gyvūno grožio procedūros laikas išties ilgas – iki pustrečios valandos. Kodėl?
– Taip, ilgas. Būna, kad ateina žmonės ir nori greitos paslaugos. Iš karto sakau, kad užtruksim apie dvi valandas. Galiu ir per valandą, bet tada neišdžiovinsiu pakankamai gerai, praleisiu kai kuriuos nagus ir jų nenukirpsiu, neatliksiu dar kitų procedūrų, pavyzdžiui, neišvalysiu ausų.
Kartą viena klientė atvedė kirpti didelį šunį. Paprašiau, kad pabūtų greta, maža kas. Ji pabuvo dvi valandas ir tada sumokėjo dvigubai, sako negalvojusi, kad taip sunku. Kai atveda didesnį šunį, paprastai prašau, kad šeimininkas pabūtų kartu.
Būna, kad ateina žmonės ir nori greitos paslaugos. Iš karto sakau, kad užtruksim apie dvi valandas
Sunkus tai darbas. Ir prakaitas žlaugia, ir rizika yra, kad šuo įkąs. Neseniai mažiukas šuo, svėręs iki penkių kilogramų, įkando keturis kartus. Tada atsiranda rizika, kad žaizda užsikrės.
– Daiva, o ar visi šunys nenori būti kerpami?
– Visi nuo prigimties nenori kirptis. Bet įpranta. Jei kirpėja normaliai susitvarko, nurodo, kaip šuo turi stovėti – supranta ir stovi. Jorkšyrai, Maltos bišonai juda ir kruta, tad atsiranda pavojus įkirpti į kojytę. Labai reikia žiūrėti, atsipalaiduoti – negalima.
– Minėjote apie nagų kirpimą. Reikia ir tokios paslaugos? Juk augintiniams nagus dažnai kerpame patys.
– Taip, čia nieko ypatinga, bet kai kurie šunys namuose nesileidžia – gąsdina, išsisukinėja. Atėję į naują aplinką gyvūnai domisi ta aplinka ir galima greitai atlikti šią procedūrą. Net nepajunta, kaip nukerpami nagai.
– Šuo jaučia, kaip prie jo prieinat? Su nerimu, su baime, su meile?
– Jaučia, aišku, kad jaučia. Jei per daug stresuoji – gyvūnas pajaučia.
– Kalbant apie veterinarijos vaistinę-parduotuvę, kokias prekes galima įsigyti, kokiems augintiniams?
– Kokybiškus pašarus, receptinius ir nereceptinius vaistus ir kitų prekių tiek šunims, katinams, tiek ir kitiems gyvūnams – paukščiams, graužikams. Stebiu, kas ko prašo ir stengiuosi atsivežti.
Tikiuosi, kad žmonės čia ateis ir įpras pirkti geresnį maistą gyvūnams, o ne ekonominį variantą prekybos centruose.
Pašarą reikia rinkti pagal ir gyvūno amžių, be to, gyvūnai šiais laikais yra labai alergiški, o tada reikia specialių pašarų.
Turime ne tik fizinę, tačiau ir internetinę parduotuvę.
– Dirbate tik nuo šio pavasario, o kaip apie save pranešėte klientams, kaip savo verslą reklamavote?
– Pradžioje pakabinau plakatą, kad atidaryta gyvūnų prekių parduotuvė. Tada dar vaistinės nebuvo. Jau pirmą savaitę atėjo klientai, tiesa, ne dėl prekių, o dėl kirpimo. Pasirodė, kad šioje vietoje labai reikėjo gyvūnų kirpyklos.
Pradėdama verslą galvojau, kad gyvūnų prekės bus labiau paklausios, o ne kirpykla. Bet tenka persiorientuoti.
O po to žmonės grįžta antrą, trečią kartą. Matyt, sužino ir iš lūpų iš lūpas, pasako kaimynams. Atsiliepimai geri, šypsosi, sako: „Iki pasimatymo“. Tad suprantu, kad sugrįš.
– Kaip patekote į „Swedbank“ klientų „Kiekvienas gali“ bendruomenę?
– Visada buvau šio banko klientė – ir kaip fizinis asmuo. Kai pradėjo veikti parduotuvė, reikėjo ne tik kasos aparato, bet ir kortelių skaitytuvo. Man tiko jų pasiūlytos paslaugos, viskas vyko sklandžiai ir esu patenkinta.