„Ir viskas dėl to, kad Z karta nori įgyti kuo daugiau įgūdžių bei nestandartinių patirčių, kurios jauniems žmonėms leistų realizuoti savo kūrybinį potencialą“, – pasakoja personalo paieškos ir laikino įdarbinimo įmonės „Manpower Lit“ pardavimų vadovė Lietuvoje Gerda Baltrūnaitė.
– Specialistai sako, kad ankstesnės kartos buvo kitokios: X karta – gimę apytiksliai 1960–1980 metais – galėjo visą gyvenimą dirbti tą patį darbą, jei jis leistų užtikrinti finansinį stabilumą. Y karta – gimę po 1980 metų – gyvena tam, kad dirbtų ir per darbą galėtų save realizuoti. Kuo skiriasi Z karta?
– Z kartos atstovai yra labai dideli individualistai. Jie mąsto itin kūrybiškai, tačiau į gyvenimą žiūri realistiškai. Kalbėdami apie profesinius kartų pasirinkimus pamatysime akivaizdų skirtumą tarp jų.
Pavyzdžiui, X karta, arba dabartiniai keturiasdešimtmečiai ir vyresni, profesinę sėkmę vertina pagal tai, kiek ilgai žmogus išdirbo tame pačiame darbe. Z karta mąsto kitaip – ji darbą vertina per patiriamo komforto, malonumo ir asmeninės naudos prizmę. Jaunieji darbo rinkos dalyviai nekelia sau tikslo surasti tą vienintelį išsvajotą darbą visam gyvenimui.
Z karta mąsto kitaip – ji darbą vertina per patiriamo komforto, malonumo ir asmeninės naudos prizmę.
Verslumu pasižymintys Z kartos atstovai yra kūrybiški, smalsūs ir drąsūs. Jie nori viską pamatyti savo akimis ir patys sužinoti, kaip atrodo įvairios profesijos.
Todėl jie save išbandys skirtinguose darbuose ir skirtingose pareigose, kad per patirtį išsiugdytų įvairias kompetencijas.
Z kartos darbuotojai ieško įdomaus ir dinamiško darbo, kuriame galėtų prisidėti prie didelių projektų įgyvendinimo, realizuodami savo asmenines ambicijas.
– Ar tai nepakeis jų požiūrio į darbo aplinką?
– Pakeis. Specialistai jau dabar mano, kad šiuo metu į darbo rinką pradedantys įsilieti žmonės vidutiniškai savo darbus keis kas 2,5 metų. Vien todėl, kad negalės nustygti vietoje ir tikės, kad gali padaryti sėkmingą karjerą keliose skirtingos srityse.
Anksčiau vienoje įmonėje darbuotojai vidutiniškai dirbdavo apie 7 metus, vėliau 5 metus. Matome, kad laiko tarpsnis vienoje įmonėje trumpėja ir darbdaviai turės į tai reaguoti – t.y. kurti individualizuotas darbo vietas bei glaudesnį ryšį su potencialiu darbuotoju.
– Ką turite omenyje?
Z kartai labai svarbu jausti ryšį su darboviete, kurioje jie dirba. O sukurti ryšį galima įvairiai – kai kurios įmonės tai daro nuo pat mažų dienų, pavyzdžiui, jų darbuotojai ateina į mokyklas ir pasakoja vaikams apie savo organizaciją ir savo darbą.
Vienas iš puikių pavyzdžių Lietuvoje yra profesinės savanorystės iniciatyva „Kam to reikia?!”: prie jos prisijungia įmonės, kurios nori jau mokykloje besimokančius vaikus sudominti joms reikalinga profesija.
Z kartos darbuotojai ieško įdomaus ir dinamiško darbo, kuriame galėtų prisidėti prie didelių projektų įgyvendinimo, realizuodami savo asmenines ambicijas.
Kai į mokyklą atvažiuoja „Kam to reikia?!“ savanoris – savo srities profesionalas, jau dirbantis vienur ar kitur – Z karta išgirsta apie ją dominančią, o galbūt visai naują profesiją. Prie iniciatyvos prisijungusios įmonės taip pat įsileidžia mokiniųs į ekskursijas, parodo, kaip vyksta jų specialistų darbo diena. Sėkmingu atveju jaunuoliams šauna į galvą mintis, kad galbūt ateityje jie norėtų dirbti būtent ten. Žinoma, tai tik vienas iš būdų sukurti ryšį.
Z kartai rūpi socialinė atsakomybė, pagarba žmogaus teisėms. Jiems svarbu, kad įmonė
nediskriminuotų žmonių pagal amžių, lytį arba seksualinę orientaciją. Jaunieji darbuotojai nori būti reikšmingi, kad kolegos bei vadovai juos girdėtų ir vertintų nuo pat pirmos darbo dienos. Todėl mes – „Manpower“ – manome, kad organizacijos, kurios tai supras, ims keisti savo darbo kultūrą, nusistovėjusias taisykles bei įpročius. Šis pokytis bus raktas, atrakinsiantis duris į milžinišką Z kartos darbuotojų kūrybinį bei profesinį potencialą.
